Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Plėtra „plėšo“ gamyklų pastatus: rekonstruoja ir stato erdvesnius 

2019 kovo 26 d. 06:00
Bendrovės „Freda" 32 tūkst. kv. metrų ploto kietųjų korpusinių baldų gamykla Kauno LEZ teritorijoje atidaryta praėjusią savaitę.
Bendrovės „Freda" 32 tūkst. kv. metrų ploto kietųjų korpusinių baldų gamykla Kauno LEZ teritorijoje atidaryta praėjusią savaitę.
Vilmos Kasperavičienės (LŽ) nuotrauka

Gamybos įmonės, nusprendusios plėstis, dažnai nesiima turimų patalpų rekonstrukcijos ir ryžtasi statyti naujas gamyklas. Panašiai elgiasi ir tie gamybininkai, kurie dar tik kuriasi, mat pritaikyti kad ir naujas patalpas saviems poreikiams reikalauja nemenkų papildomų investicijų. Tai, kas vyksta šalies didmiesčiuose ir aplink juos, vadinti statybų bumu gal kiek per skambu, tačiau įkurtuvių bus nemažai.

Pramoninių dulkių ištraukimo ir ventiliacijos įrenginių tiekėjos tarptautinės kompanijos „Formula Air Baltic“ padalinys Šiauliuose naujose patalpose dirba jau beveik metus. Įmonė vienu šūviu nušovė du zuikius – nusprendė įsigyti inovatyvią technologinę įrangą ir modernizuoti esamą, o kartu ėmėsi ir naujo gamybinio pastato statybos.

Bendrovės „Formula Air Baltic“ vadovas Gintaras Bražas sakė, kad senoje gamykloje įgyvendinti plėtros projektą paprasčiausiai nebuvo galimybių. Naujoji už senąją yra trigubai didesnė, jos plotas siekia 3,5 tūkst. kv. metrų. Čia telpa ir gamybinės, ir administracinės patalpos.

Smarkiai padidėjo ir įmonės darbuotojų skaičius – nuo 25 iki 54. Visa tai leido gerokai padidinti gamybos apimtį. Dabar „Formula Air Baltic“ gamina ne tik daugiau įprastų įrenginių, bet ir naujų. Didžiulį atsinaujinimo projektą baigę šiauliečiai ketina šiek tiek atsipūsti, tačiau jau mąsto apie kitą modernizavimo etapą. Įmonė planuoja dar įsigyti šiuolaikiškos technologinės įrangos.

Pastebima, kad Kaune ir Klaipėdoje įmonės gamybai plėsti vis dažniau renkasi laisvąsias ekonomines zonas.

Naujoji bendrovės „Formula Air Baltic“ gamykla iškilo palyginti arti senosios. Pasak G. Bražo, atstumą automobiliu galima įveikti per 15 minučių. Tačiau senąjį pastatą įmonė žada parduoti. „Nenorime, kad gamyba vyktų dviejose vietose. Be to, senosios gamyklos neapsimoka modernizuoti“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Naujame fabrike – dvigubai didesnė apyvarta

Sostinės dangtelių gamintoja „Elmoris“ taip pat ketina parduoti senuosius pastatus Vilniuje, Naujojoje Riovonių gatvėje. Naujas bendrovės fabrikas iškilo vos už 3 kilometrų nuo dabartinio – teritorijoje, kurioje prieš kelis dešimtmečius veikė „Vilniaus mėsa“. Jis ploto atžvilgiu (26 tūkst. kv. m) yra beveik dvigubai didesnis už senąjį. Verslo plėtrai gamykla kėlė problemų ne vien dėl dydžio – cechai veikė keliose atskirose patalpose, o tai, įmonės savininkų teigimu, didino energijos ir turto priežiūros sąnaudas.

Naują gamybos sezoną („Elmoryje“ jis prasideda balandį ir trunka iki spalio) bendrovė ketina pradėti ką tik pastatytame fabrike. Čia jau perkeltos kai kurios turėtos linijos ir sumontuotos kelios naujos. Be to, netrukus vilniečiai planuoja įsigyti dangtelių, naudojamų vaikų maisto indeliams užsukti, gamybos liniją.

Naujame fabrike gamybos procesas ir sandėlio darbas bus automatizuotas ir robotizuotas, todėl naujų darbo vietų atsiras nedaug – apie dešimt. Kai gamykla veikė Naujojoje Riovonių gatvėje, joje triūsė 220 darbuotojų. „Elmoris“ per metus numato pagaminti apie 700 mln. dangtelių, o po kelerių metų pasiekti milijardą.

Pasak Kauno LEZ valdymo bendrovės direktoriaus Vytauto Petružio, pradėtos ne vienos derybos su naujais investuotojais ir esamais, ketinančiais plėstis. / Vilmos Kasperavičienės nuotrauka
Pasak Kauno LEZ valdymo bendrovės direktoriaus Vytauto Petružio, pradėtos ne vienos derybos su naujais investuotojais ir esamais, ketinančiais plėstis. / Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Plėtrai renkasi LEZ

Pastebima, kad Kaune ir Klaipėdoje įmonės gamybai plėsti vis dažniau renkasi laisvąsias ekonomines zonas (LEZ).

Pavyzdžiui, Belgijos metalo komponentų automobiliams ir statybos pramonei gamybos bendrovė „Malmar“ Klaipėdos LEZ planuoja statyti naują lakštinio metalo gamyklą. Skaičiuojama, kad daugiau kaip 4,2 tūkst. kv. m pastate dirbs apie 160 žmonių. Pagrindinė gamyklos Klaipėdoje veikla bus sutelkta į eksportą ir metalinių dalių pristatymą klientams iš įvairių pramonės šakų – nuo automobilių iki statybos. „Malmar“ gamina jungiamąsias plokštes, valdymo dėžes ir aušinimo stovus kelių statybos įrangai bei gausybę detalių, naudojamų komercinėse transporto priemonėse.

„Neseniai išdavėme leidimą netoliese statyti eksperimentinę elektrinių autobusų gamybos laboratoriją. Čia bus vykdoma kūrybinė-mokslinė veikla. Naujame konstruktorių biure ketinama surinkti elektra varomus keleivinius miesto tipo eksperimentinius autobusus. 12 metrų ilgio, 3,2 metro aukščio, 2,5 metro pločio autobusai, kuriuose telpa 93 keleiviai, bus surenkami 2,1 tūkst. kv. metrų pastate. Aukštosios mokyklos dėstytojai džiaugiasi – gamybos laboratorijoje studentai galės atlikti praktiką“, – pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų poskyrio vedėja Rima Liudžiuvienė.

Dar daugiau judesio vyksta Kauno LEZ. Neseniai čia įkurtuves atšventė iš Kauno gamybą perkėlusi išmaniųjų ultragarsinių vandens ir šilumos apskaitos prietaisų gamintoja „Axioma Metering“. Bendrovės „Freda“ 32 tūkst. kv. metrų ploto kietųjų korpusinių baldų gamykla Kauno LEZ teritorijoje atidaryta praėjusią savaitę. Čia bus naudojamos moderniausios technologijos.

Pasak Kauno LEZ valdymo bendrovės direktoriaus Vytauto Petružio, sparčiai kyla ir vokiečių elektronikos, stabdžių sistemų bei kitų automobilių komponentų gamintojos „Continental“, taip pat amerikiečių kompanijos „Hollister“, vienos iš trijų didžiausių pasaulio sveikatos priežiūros, šlapimo šalinimo sutrikimus lengvinančių priemonių tiekėjos, pastatai. „Dar pradėtos ne vienos derybos su naujais investuotojais ir esamais, ketinančiais plėstis“, – pridūrė V. Petružis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika