Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Pieno importas auga: perdirbėjai iš Lietuvos ūkių žaliavos galėtų supirkti daugiau 

2019 balandžio 9 d. 11:51
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors lietuviško žaliavinio pieno keikis perdirbimo pramonėje nuosekliai auga, tačiau jo nepakanka mūsų šalies perdirbėjų augantiems poreikiams – pernai žaliavos importas iš Latvijos ir Estijos, palyginti su 2017 metais, didėjo 10,3 proc., sakoma pranešime spaudai. 

Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, šalies perdirbėjai kasmet susiduria su aukštos kokybės žaliavinio pieno tiekimo trūkumu iš vietos ūkių, o pernai Lietuva importavo rekordinį kiekį – 445 tūkst. tonų pieno.

Lietuva eksportuoja nedidelę dalį – apie 6 proc. – žaliavinio pieno, todėl žaliavos importo ir eksporto balansas išlieka neigiamas, kuris kasmet didėja.

Tai reiškia, kad didelė dalis pajamų už pieną iškeliauja iš Lietuvos. Išankstiniais duomenimis, importuotos žaliavos vertė pernai siekė 128 mln. eurų.

„Pernai importuota žaliava sudarė ketvirtadalį viso perdirbto pieno kiekio Lietuvoje. Aukščiausios kokybės pieną perdirbėjai mielai supirktų iš Lietuvos ūkininkų, jeigu tik tokio atsirastų papildomai. Vietos ūkiai yra arti, o atstumas transportuojant pieną sudaro svarbią kaštų dalį“, – sako E.Simonis.

Jo teigimu, pienas importuojamas iš stambiųjų statytojų, kuriems pernai vidutinė mokėta kaina už toną siekė 287 eurus už toną, arba maždaug 15 proc. mažiau, nei mokėta Lietuvos stambiesiems ūkiams (330 eurų).

„Lietuviams žaliavinį pieną pirkti Latvijoje ir Estijoje kol kas apsimoka, net įvertinus geografinius atvežimo atstumus, – pažymi E.Simonis. – Iš kitos pusės, tai liudija, kad latvių ir estų pieno ūkių konkurencingumas yra didesnis – net gaudami mažesnę supirkimo kainą stambesni kaimyninių šalių ūkiai turi geriau subalansuotą sąnaudų struktūrą, vadinasi pajėgūs dirbti efektyviau“.

Žaliavinio pieno importo struktūroje Latvijos dalis sudaro 70 proc., Estijos – 30 proc.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika