Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Pensijų kaupėjai dar klaidžioja: trauktis ar pasilikti 

2019 balandžio 11 d. 13:30
Pagal iki šių metų galiojusią tvarką, pensijų kaupėjams „Sodra“ apskaičiuodavo keliais ar keliolika eurų mažesnę pensiją.
Pagal iki šių metų galiojusią tvarką, pensijų kaupėjams „Sodra“ apskaičiuodavo keliais ar keliolika eurų mažesnę pensiją.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pirmąjį šių metų ketvirtį dar neišryškėjo tendencija, kaip dabartiniai pensijų kaupimo sistemos dalyviai elgsis likusią gyvenimo iki jų pensinio amžiaus dalį. Nusprendę pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų, o juose sukauptas lėšas grąžinti „Sodrai“ arba sustabdyti kaupimo įmokas, bet sukauptas lėšas palikti toliau investuoti, kol kas iš viso pareiškė kiek daugiau nei 6 proc. visų pensijų kaupimo sistemos dalyvių (1,3 mln.), o kiti neparodė jokio aktyvumo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis „Lietuvos žinias“ informavo, kad 17 tūkst. gyventojų, arba 1,3 proc. visų pensijų kaupimo sistemos dalyvių, per tris pirmus šių metų mėnesius nutraukė pensijų kaupimą ir visas sukauptas sumas nusprendė pervesti „Sodrai“.

Per tris mėnesius buvo sudaryta 12 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių.

Per šį laikotarpį 62,6 tūkst. gyventojų, arba 4,8 proc. visų pensijų kaupimo sistemos dalyvių, nusprendė sustabdyti kaupimą – įmokų nemokės, o savo sukauptas lėšas palieka pensijų kaupimo fonduose.

Pagal iki šių metų galiojusią tvarką pensijų kaupėjams „Sodra“ apskaičiuodavo keliais ar keliolika eurų mažesnę pensiją, atsižvelgiant į tai, kiek lėšų kaupėjui „Sodra“ pervesdavo į jo sąskaitą pensijų fonde pagal uždirbtą atlyginimą. Nuo šių metų pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja tik kaupėjas ir valstybė, todėl nuo šiol sukaupiama suma nedaro įtakos „Sodros“ apskaičiuojamos pensijos dydžiui.

Maksimalistai sutaupo daugiau

Per pirmus tris šių metų mėnesius 57 tūkst., arba maždaug 10 proc., kaupimo sistemos dalyvių, kuriems nuo sausio buvo taikomas pereinamasis 1,8 proc. įmokos tarifas, nusprendė kaupti iškart 3 proc. ir gauti didesnę valstybės paskatą. Pastarieji sudaro 80 proc. pasirašiusių naujas kaupimo sutartis (apie 10 tūkst. antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių).

Nusprendusiems iš pradžių kaupti skirti 1,8 proc. bruto atlyginimo kas mėnesį tenka 0,3 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama.

Kaupiantiems maksimaliai, kai į kaupimo sąskaitą pervedama 3 proc. kaupėjo atlyginimo, valstybė perveda 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad pastarasis atvejis itin naudingas nedideles pajamas uždirbančiam kaupėjui. Pavyzdžiui, dabar asmuo, uždirbantis 555 eurų bruto atlyginimą, į antrosios pakopos pensijų fondą įmoka 16,7 euro, o valstybė prisideda beveik tokia pat suma – 16,4 euro. Uždirbantis 1000 eurų popieriuje į fondą perveda apie 30 eurų ir valstybės paskatinamas tais pačiais 16,4 euro. Kaupiantiems minimaliai (1,8 proc. atlyginimo) į fondą kas mėnesį tenka pervesti 10 eurų, o valstybė parems 3,3 euro.

Iš 152 tūkst. iki 40 metų gyventojų, kurie į kaupimą įtraukiami nuo šių metų liepos, didžioji dalis – 130 tūkst. – per tris mėnesius kaupti neatsisakė.

Taigi pasirinkus maksimalų kaupimą per mėnesį sukaupiama beveik 2,5 karto didesnė suma negu kaupiant minimaliai.

Po penkerių metų nuo sutarties pasirašymo kiekvienas antrosios pakopos fondų dalyvis tampa kaupiančiu maksimaliai.

Stabdo ar abejoja?

Per pirmąjį šių metų ketvirtį 62,6 tūkst. gyventojų nusprendė sustabdyti kaupimą ir įmokų į pensijų fondus nemokėti, o iki šiol sukauptas lėšas jie patikėjo pensijų kaupimo fondams. Tokie kaupimą sustabdę gyventojai sudaro 4,8 proc. visų pensijų kaupimo sistemos dalyvių. Jie ir toliau laikomi pensijų kaupėjais.

S. Jarmalis teigė, jog sprendimas nenutraukti kaupimo ir nepervesti pinigų „Sodrai“ neva reiškia, kad žmogus nėra galutinai apsisprendęs nebekaupti, o sustabdo įmokų mokėjimą laikinai, kol paaiškės daugiau informacijos apie sukauptų lėšų išmokėjimą.

„Mes juos ir toliau laikome pensijų kaupimo dalyviais – jie patenka į tą 1,3 mln. dalyvaujančiųjų pensijų kaupimo sistemoje sąrašą, nes sustabdžius kaupimą pinigai toliau investuojami, jie visi yra paveldimi, be to, tai yra apčiuopiama suma, kuri priklauso pensijos kaupėjui“, – sako „Sodros“ atstovas.

Priklausomai nuo praėjusio pensijos kaupimo laikotarpio, gyventojas gali būti sukaupęs ir kelis, ir keliasdešimt tūkstančių eurų.

UAB „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui teigė, jog dalis asmenų, sustabdžiusių kaupimą antrosios pakopos pensijų fonduose, pasirašo kaupimo trečiosios pakopos fonduose sutartis, pagal kurias į savo sąskaitą fonde patys moka įmokas nuo savo atlyginimo neto arba kitų pajamų. Jiems, kaip ir antrosios pensijų pakopos dalyviams, suteikiama pajamų mokesčio lengvata.

Nusprendusiems iš pradžių kaupimui skirti 1,8 proc. bruto atlyginimo kas mėnesį, tenka 0,3 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama. / Kęstučio Putelio nuotrauka
Nusprendusiems iš pradžių kaupimui skirti 1,8 proc. bruto atlyginimo kas mėnesį, tenka 0,3 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama. / Kęstučio Putelio nuotrauka

Atsisakymą pareiškė mažuma naujokų

S. Jarmalis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad iš 152 tūkst. 40 metų nesulaukusių gyventojų, kurie į kaupimą įtraukiami nuo šių metų liepos, didžioji dalis – 130 tūkst. – per tris mėnesius kaupimo dar neatsisakė. Jie buvo informuoti ir per asmeninę „Sodros“ paskyrą, ir elektroniniais, ir registruotais laiškais. Taigi nuo liepos 1 dienos jie bus automatiškai įtraukti į kaupimo sistemą, jeigu nepareikš kitaip.

„Sodra“ už sausį ir vasarį jau pervedė gyventojų įmokas ir valstybės paskatas į gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas. Iš viso už du mėnesius gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas papildė daugiau nei 67 mln. eurų – maždaug 7 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš jų beveik trečdalį – 20 miln. eurų – sudaro paskata kaupiantiems gyventojams iš valstybės biudžeto.

Vasario įmokos buvo pervestos už 820 tūkst. gyventojų, aktyviai dalyvaujančių kaupime iš priskaičiuojamų daugiau nei 1,3 mln. pensijų kaupimo dalyvių. Likusiai daliai kaupėjų lėšų nepervesta, nes tą mėnesį jie savo kaupimo sąskaitų fonduose nepapildė arba tą mėnesį neturėdami darbo pajamų, arba emigravę.

Gyventojas sukauptą sumą gali atsiimti sulaukęs pensijos tais pačiais būdais, kaip ir dalyvaujantys kaupimo sistemoje – priklausomai nuo sukauptos sumos, bus mokama vienkartinė ar periodinės išmokos arba, sukaupus daugiau nei 10 tūkst. eurų, reikės įsigyti paprastąjį ar atidėtąjį anuitetą.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad prievolė įsigyti anuitetą atsiranda antrosios pakopos pensijų fonde sukaupus daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Grynaisiais iš karto išmokama suma, kai sukaupta iki 3 tūkst. eurų, arba suma, viršijanti 60 tūkst. eurų. Anuitetui galima skirti ir nuo 15 proc. pensijų fonde sukauptos sumos, o kitą dalį palikti fonde. Tokiu atveju fonde palikta suma toliau investuojama ir tenka kaupėjo paveldėtojams.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika