Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Pasėlių plotai mažesni, bet derlius vis gausesnis 

2019 vasario 7 d. 06:00
Trąšų naudojimas padeda išmaitinti beveik 50 proc. pasaulio gyventojų.
Trąšų naudojimas padeda išmaitinti beveik 50 proc. pasaulio gyventojų.
pixabay.com nuotrauka

Per ateinantį dešimtmetį turėtų išaugti visų pagrindinių žemės ūkio kultūrų derlius ir atitinkamai trąšų paklausa. Skaičiuojama, jog iki 2030 metų bulvių derlius padidės 3 proc., kviečių, kukurūzų ir cukrinių runkelių – 6 procentais. Dėl to 0,7 proc. turėtų išaugti ir azoto, fosforo, kalio trąšų naudojimas žemės ūkyje.

Visų pagrindinių žemės ūkio kultūrų pasėliuose trąšų turėtų būti įterpiama į dirvą daugiau – cukrinių runkelių augintojai sunaudos 6 proc., grūdinių kultūrų – 4 proc. daugiau trąšų.

„Aplinkosaugos reikalavimų griežtinimas Europoje darys neigiamą poveikį azoto trąšų panaudojimui auginant kone visas žemės ūkio kultūras, išskyrus cukrinių runkelius“, – perspėjama Europos trąšų gamintojų asociacijos „Fertilizers Europe“ parengtoje apžvalgoje „Maisto, žemės ūkio produktų ir trąšų vartojimo Europos Sąjungoje 2018–2028 metų prognozė“.

Asociacijos „Fertilizers Europe“ maisto, ūkininkavimo ir trąšų vartojimo ES metinė prognozė nepriklausomų institucijų pripažįstama kaip vienas patikimiausių šaltinių, padedančių formuoti Europos žemės ūkio plėtros politiką. Apžvalgos duomenimis vadovaujasi daugelis tarptautinių organizacijų, tarp jų – Europos Komisija, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ir Tarptautinė trąšų gamintojų asociacija (IFA).

Pasėliai trauksis, derlius didės

Per sezoną Europos Sąjungoje 134,1 ha plote vidutiniškai sunaudojama 11,3 mln. tonų azoto trąšų. Vidurkis apskaičiuotas pagal praėjusių trijų sezonų – 2015–2016, 2016–2017 ir 2017–2018 metų – duomenis.

Atsižvelgdama į ekonomikos augimo prognozę ir numanomą žemės ūkio naudmenų bei pasėlių plotą, „Fertilizers Europe“ tikisi, kad 2027–2028 metų sezoną 133,4 mln. ha žemės ūkio plote bus sunaudota 11,1 mln. tonų azoto trąšų.

Bendras pasėlių plotas Europoje per ateinantį dešimtmetį sumažės maždaug 1 proc., tačiau šį sumažėjimą turėtų kompensuoti apie 6 proc. išaugsiantis javų derlius.

Anot apžvalgos, šias tendencijas atspindi praėjusių metų duomenys: aliejinių augalų pasėliai sumažėjo 5 proc., bulvių – 4 proc., javų – 1 proc., bet šiuos praradimus kompensavo išaugęs derlingumas – atitinkamai 5 proc., 3 proc. ir 6 procentais.

Bendras pasėlių plotas Europoje per ateinantį dešimtmetį sumažės maždaug 1 proc., tačiau šį sumažėjimą turėtų kompensuoti apie 6 proc. išaugsiantis javų derlius.

Geriausios naujienos prognozuojamos cukrinių runkelių augintojams – šios kultūros pasėlių plotas per dešimtmetį turėtų išaugti 4 proc., o derlingumas – 6 procentais.

„Vandens ir oro kokybė, klimato kaita – šie ES politiniai prioritetai tampa iššūkiu visam Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriui ir trąšų naudojimui ūkiuose. Iš dalies tai susiję su žemės ūkio produktų kainų kritimu ir pasaulinių prekybos sąlygų pokyčiais. Be to, ES reguliavimo priemonės pastaruoju metu vis labiau nukreipiamos į aplinkosaugą“, – teigiama asociacijos „Fertilizers Europe“ apžvalgoje.

ES šalyse trąšomis tręšiamas žemės ūkio pasėlių plotas sudaro 134,1 mln. hektarų, o 44,5 mln. ha žemės ūkio naudmenų netręšiama, iš jų 34,6 mln. ha sudaro pievos ir 9,9 mln. ha – nenaudojama arba apleista žemė.

Skirtinga paklausa Vakaruose ir Rytuose

Visoje Vidurio ir Rytų Europoje prognozuojamas azoto trąšų naudojimo augimas, nors lėtesnis nei ankstesniais metais. Tuo metu trąšų naudojimas turėtų sumažėti kone visoje Vakarų Europoje, labiausiai – Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Belgijoje. O Ispanijoje ir Portugalijoje paklausa, kaip tikimasi, mažės lėtai.

Vidurio ir Rytų Europoje per praėjusius trejus metus azoto trąšų naudojimas vidutiniškai išaugo 9,7 proc., pernai – 14,4 proc.; Vakarų Europoje atitinkamai sumažėjo 6,1 ir 5,7 procento.

Per praėjusius metus dėl trąšų naudojimo taisyklių sugriežtinimo Vokietijoje, azoto trąšų naudojimas šioje šalyje sumažėjo labiausiai. „Atrodo, kad ateinantį dešimtmetį ši tendencija paveiks kitas Vakarų Europos (E15) šalis, o Vidurio ir Rytų Europos valstybėse (E13) trąšų vartojimas išaugs“, – teigiama asociacijos „Fertilizers Europe“ apžvalgoje.

Joje taip pat pažymima, jog Europos žemės ūkio ir ypač trąšų pramonės ateičiai didžiausią įtaką darys siekis plėtoti tvarią maisto produktų gamybą, žiedinė ekonomika ir Europos ambicijos sumažinti šilumos efektą skatinančių dujų išmetimą. „Europos mineralinių trąšų gamintojai atsidurs kryžkelėje, kur susikerta šie iššūkiai“, – apibendrina „Fertilizers Europe“.

Ateina išmanioji žemdirbystė

Vageningeno universiteto duomenimis, trąšų naudojimas padeda išmaitinti beveik 50 proc. pasaulio gyventojų. Tuo metu Jungtinės Tautos skaičiuoja, jog gyventojų skaičius pasaulyje iki 2030 metų išaugs nuo 7,6 mlrd. iki 8,6 milijardo. Todėl žmonija turi rasti būdą, kaip papildomai kasmet išmaitinti po dar vieną Vokietiją.

Europoje, kitaip negu daugelyje kitų pasaulio dalių, mityba nebėra pagrindinis rūpestis, nes dauguma žemdirbių naudoja trąšas derliui padidinti ir produktų kokybei pagerinti. Tačiau dabar Europa siekia, kad ateities maisto poreikis būtų tenkinamas tvaresniu būdu. Mineralinės trąšos yra ir bus pagrindinis augalų maisto medžiagų šaltinis, nes trąšos būtinos siekiant sudaryti optimalias augimo sąlygas. Iššūkis yra padidinti trąšų naudojimo efektyvumą, kitaip tariant, padidinti žinių kiekį (angl. „applying more knowledge per hectare„).

Manoma, jog 2030 metais žemės ūkio produktų augintojai bus dar labiau išsilavinę ir reikalaus geresnių tręšimo sąlygų. Kita ūkininkų karta koncentruosis į tręšimo efektyvumą, stengsis optimizuoti trąšų naudojimą derliui padidinti. Kad tai pasiektų, ūkininkai samdys profesionalius konsultantus, naudos naujas priemones ir technologijas, leidžiančias tiksliausiai nustatyti, kur tręšti, kada tręšti ir kokį trąšų kiekį naudoti.

Savo ruožtu gamintojai, pasitelkę naujausias žinias ir technologijas, turės gaminti produktus, skirtus konkretiems pasėliams. Naujos priemonės, įskaitant GPS ir išmaniąsias technologijas, leis nustatyti trąšų poreikį konkrečiame lauko plote konkrečiu laiku, kad augalai būtų maitinami pagal jų tikruosius poreikius.

Žinių taikymas padidins derliaus kokybę ir užtikrins optimalią investicijų grąžą. Tai taip pat pozityviai paveiks aplinką: tikslingesnis tręšimas pagerins augalų augimą ir atitinkamai sumažins aplinkos teršimą. Tokią 2030 metų žemės ūkio ir trąšų pramonės viziją pateikia asociacijos „Fertilizers Europe“ apžvalga.

FAKTAI

„Fertilizers Europe“ atstovauja pagrindinėms Europos trąšų gamybos įmonėms. Organizacijos nariai parduoda beveik 81 proc. visų azoto trąšų ir 55 proc. visų Europos Sąjungoje pagamintų fosfatinių trąšų (kartu su Norvegija). Organizacija rūpinasi rinkos konkurencingumo apsauga ir gamintojų atstovavimu ES.

Europos trąšų pramonės gaminami produktai būtini žemdirbių auginamiems augalams. Ši pramonė siūlo plačią gamą produktų, tačiau kiekvienas jų savo sudėtyje turi augalams reikalingų maistinių medžiagų. Svarbiausi iš jų yra azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K), visi jie išgaunami iš natūralių gamtos žaliavų.

Europos gamintojai daugiausia gamina ir tiekia azoto trąšas, tokias kaip kalcio amonio nitratas (KAN), amonio nitratas (salietra), karbamidas – iš skysto amoniako ir anglies dioksido gaminamos granuliuotos, biriosios trąšos. Karbamidas taip pat naudojamas kaip kitų produktų gamybos sudedamoji medžiaga.

Šaltinis: „Fertilizers Europe“, LŽ

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika