Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Pasaulio ekonomiką temdo neatsakingos politikos smogas 

2019 sausio 30 d. 11:47
BNS nuotrauka

Beveik visų didžiųjų pasaulio ekonomikų augimas pastaruoju metu sulėtėjo arba visai sustojo. 

Ekonomistai prognozuoja, kad tai bus tik sulėtėjimas, o ne plataus masto nuosmukis, tačiau kita vertus, daug kas priklausys nuo ekonominės politikos sprendimų. Vis tik greta neigiamų išorinių veiksnių fiksuojamos ir teigiamos migracijos ir darbo rinkos tendencijos bei kiti struktūriniai pokyčiai, todėl „Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę padidino iki 2,7 procento.

Šių metų pasaulio BVP augimo prognozė mažinama iki 3,5 procento. Nors tai tik šiek tiek mažiau nei praėjusių metų augimas, daugelis Lietuvai svarbių rinkų atrodo gerokai niūriau. Pavyzdžiui, euro zonos ekonomikos augimo prognozė mažinama nuo 1,8 proc. iki 1,3 procento. Vokietijos ir Prancūzijos augimas turėtų vos viršyti 1 proc., o Italijos ekonomika kelis ketvirčius gali trauktis.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, dar svarbiau yra tai, kad ekonomikos augimą pristabdę neatsakingos ekonominės politikos sprendimai niekur neišnyko, ir jie gali atnešti dar blogesnių, nei yra prognozuojama, pasekmių.

„Viena iš pagrindinių viso pasaulio ekonomikos lėtėjimo priežasčių yra blėstantis Kinijos ekonomikos augimas, kurį prigesino JAV įvesti prekybos barjerai. Nors šiuo metu stebime laikinas paliaubas, išlieka nemaža tikimybė, kad JAV ir Kinijai nepavyks susitarti, ir šiuo metu galiojantis 10 proc. importo tarifas bus padidintas iki 25 procentų. Prekybos karų ugnyje gali atsidurti ir Europos Sąjunga, nes JAV svarsto didesniu importo tarifu apmokestinti iš jos importuojamus automobilius. Be to, nė kiek nesumažėjo neapibrėžtumas dėl „Brexit“, gali vėl paaštrėti Italijos mokumo ar Prancūzijos socialinės įtampos klausimai – šių problemų sąrašas yra nemaloniai ilgas“, − komentuoja N. Mačiulis

Praėjusių metų pabaigoje Kinijos ir kai kurių nuo jos priklausomų Pietryčių Azijos valstybių eksportas jau pradėjo trauktis, ir kol kas ekonominio aktyvumo ir lūkesčių rodikliai nerodo, kad ši tendencija artimiausiu metu galėtų keistis. Kiniją slegia ir per dešimtmetį sukaupta didelė skolų našta, apribojanti jos galimybes vykdyti aktyvią ekonomikos skatinimo politiką. „Swedbank“ prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos augimas ir toliau nesieks 2 procentų.

„Tiesa, nereikėtų užmiršti ir teigiamų veiksnių, kurie gali paskatinti pasaulio ekonomikos augimą. Nafta šiemet bus maždaug 15 proc. pigesnė nei pernai, centriniai bankai palūkanas didins lėčiau ir atsargiau, o fiskalinė politika taip pat suteiks teigiamą impulsą. Maža to, jei protekcionistinės ir nacionalistinės politikos banga atslūgtų, tai būtų staigus teigiamas impulsas pasaulinei prekybai ir lūkesčiams“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Baltijos ir Šiaurės šalys išlieka subalansuotos ir atsparios

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Baltijos šalių ekonomikų augimas šiemet sulėtės, tačiau išliks tarp sparčiausių euro zonoje. Lietuvos ekonomikos augimo prognozė didinama iki 2,7 procento − daugiausiai dėl teigiamų tendencijų darbo rinkoje ir, tikėtina, toliau sparčiai augsiančio namų ūkių vartojimo. Pernai grynoji emigracija, tai yra emigracijos ir migracijos skirtumas, siekė vos 3300 gyventojų ir buvo mažiausia skaičiuojant nuo šio amžiaus pradžios.

„Tikėtina, kad emigracija ir toliau mažės, o imigracija išliks stabili, dėl to šiemet pirmą kartą Lietuvoje dėl tarptautinės migracijos gyventojų skaičius ne sumažės, o padidės. Dar viena džiuginanti tendencija yra ir toliau sparčiai didėjantis darbo jėgos aktyvumas − vis mažesnė gyventojų dalis yra nedirbantys ir neieškantys darbo. Pagal šį rodiklį, Lietuva jau pralenkė ES vidurkį. Įvertinus ir tai, kad realus darbo užmokestis po mokesčių šiemet augs daugiau nei 11 procentų, prielaidų lėtesniam namų ūkių vartojimo augimui nėra daug „, − prognozuoja N. Mačiulis.

Nors „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 8 procentais, tai yra, lėčiau nei pernai, tačiau darbo užmokesčiui po mokesčių teigiamos įtakos turės įgyvendinta mokesčių reforma. Be to, gyventojų perkamosios galios per daug neapkarpys ir infliacija, kuri šiemet turėtų išlikti tokia pati kaip ir pernai – 2,7 procento. Nors elektros ir dujų brangimas infliaciją padidins maždaug puse procentinio punkto, šį padidėjimą atsvers tiek pat atpigusi nafta.

„Investicijų augimas taip pat nesulėtės, tik šiemet jis bus mažiau koncentruotas nekilnojamo turto sektoriuje. Investicijų augimui teigiamo postūmio turės palankios kreditavimo sąlygos, aukštų gamybinių pajėgumų išnaudojimo lygis ir spartesnis ES struktūrinių fondų lėšų skirstymas. Vis tik nepaisant vis dar gana įspūdingų eksporto augimo rezultatų, tolimesnio spurto neprognozuojame – tikėtina, kad eksportas šiemet augs 3 procentais arba beveik dvigubai lėčiau nei pernai“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Nors Baltijos ir Šiaurės šalys yra daug atviresnės ir labiau priklausomos nuo eksporto nei didžiosios pasaulio ekonomikos, kol kas blėstanti pasaulinė prekyba turėjo joms mažai neigiamos įtakos.

Pasak N. Mačiulio, per pastarąjį ekonomikos ciklą Baltijos šalyse nesusiformavo nekilnojamo turto burbulai, kredito plėtra buvo subalansuota, fiskalinė politika ekonomikos neperkaitino, įmonių konkurencingumo nepamynė net sparčiai augančios darbo sąnaudos. Dėl to Baltijos šalys išlieka gerai pasiruošusios galimiems iššūkiams ir sukrėtimams.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika