Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Pabranginus paslaugas – keturgubai didesnis draudikų pelnas 

2018 gruodžio 20 d. 07:50
2018 m. trijų ketvirčių privalomojo transporto valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išmokos sudarė beveik 112 mln. eurų.
2018 m. trijų ketvirčių privalomojo transporto valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išmokos sudarė beveik 112 mln. eurų.
LŽ archyvo nuotraukos

Kaip dera drastiškas draudimo kainų augimas ir draudikų nuogąstavimai apie nuostolingą veiklą su Lietuvos banko skelbiamais rezultatais, kad ne gyvybės draudimo bendrovių pelnas per devynis šių metų mėnesius išaugo kone 4 kartus – iki 21 mln. eurų? Ar draudimo paslaugų augimas buvo pagrįstas objektyviomis priežastimis?

„Lietuvos žinios“ paprašė į šiuos klausimus atsakyti Lietuvos banko (LB) Draudimo priežiūros skyriaus vadovą Marių Dumbauską.

Kaip žinoma, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimas, įvairiais duomenimis, jau 2017 metais brango 30–40 proc., o vilkikus ar puspriekabes nuomojančioms įmonėms – kelis kartus. Kainos augo ir šių metų pirmą pusmetį.

Lietuvos bankas neseniai paskelbė, esą privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kainos stabilizuojasi ir „grįžta į 2017 metų lygį“, o spalį visų rūšių draudimo, susijusio su transportu, kainos esą krito daugiau už bendrą paslaugų kainų lygį.

LB teigia, jog šalyje registruotos visos draudimo bendrovės per devynis šių metų mėnesius uždirbo 37,6 mln. eurų pelno – 67,1 proc. daugiau nei 2017-ųjų sausį-rugsėjį, kai jų pelnas buvo 22,5 mln. eurų. Ne gyvybės draudimo bendrovių pelnas išaugo 3,9 karto – iki 21 mln. eurų.

Nuostolinga veikla

Ar pernai ir šiemet privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainų augimas buvo pagrįstas objektyviomis priežastimis? Į tai M. Dubauskas atsakė pateikdamas šios draudimo rūšies buvusius nuostolingumo rodiklius. Pasak jo, privalomasis draudimas, išskyrus pirmuosius metus nuo jo įvedimo, buvo nuostolingas. 2016 metais visos draudimo įmonės iš šios draudimo rūšies patyrė beveik 20 mln. eurų nuostolį, o 2017 metais nuostolis sumažėjo iki 1,5 mln. eurų. „Iš esmės būtent nuostoliai iš šios veiklos ir buvo pagrindinė privalomojo transporto priemonių valdytojų draudimo kainų kilimo priežastis“, – teigė M. Dumbauskas.

Jo teigimu, įspūdingi draudimo bendrovių pelno augimo rezultatai iš tikrųjų neatspindi tikrosios padėties ir šio augimo tiesiogiai sieti su išaugusiomis transporto draudimo kainomis esą nereikėtų.

Atsakydamas klausimą, kodėl taip įspūdingai – beveik 4 kartus – išaugo draudikų pelnas, Andrius Romanovskis pasiūlė klausti kitaip: „Kodėl anksčiau pelnas buvo toks menkas?“

„Finansiniai rezultatai apima tik Lietuvoje registruotų draudimo įmonių veiklos rezultatus ir ne vien mūsų šalyje – beveik visos draudimo įmonės vykdo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse. Užsienio draudimo įmonių filialų finansinės veiklos rezultatai patenka į jų įmonių steigėjų finansines ataskaitas. Be to, ne visi draudikai, teikiantys ne gyvybės draudimo paslaugas, siūlo privalomąjį transporto priemonių draudimą, tad vien tik Lietuvos banko skelbiami draudimo įmonių finansiniai veiklos rezultatai atspindi ne visą vaizdą apie draudimo įmonių ir filialų privalomojo transporto priemonių draudimo veiklos rezultatus Lietuvoje“, – aiškino draudimo rinkos priežiūros vadovas M. Dumbauskas.

LB duomenimis, 2004–2017 metais privalomojo transporto priemonių draudimo įmonių bendras patirtas nuostolis viršijo 146 mln. eurų.

Vilkikus „subsidijuoja“ lengvieji automobiliai?

Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog lengvųjų automobilių savininkai savo įmokomis turi prisidėti prie komercinio transporto draudimo „subsidijavimo“, mat vilkikų draudimas yra pats nuostolingiausias. „Jeigu iš vienos draudimo rūšies draudikai patiria nuostolį, jį dengia pelnas, gautas iš kitų draudimo rūšių“, – aiškino A. Romanovskis.

Lietuvos bankas šias draudikų įžvalgas iš dalies patvirtina. Pasak M. Dumbausko, lengvųjų automobilių savininkų mokamos privalomojo draudimo įmokos per pastaruosius penkerius metus sudarė vidutiniškai apie 63 proc. visų įmokų, o dėl jų kaltės įvykusių įvykių išmokos sudarė 60 proc., atitinkamai tarptautinių vežėjų vairuojančių krovininius automobilius – 26 proc. ir 30 procentų.

LDA direktorius A. Romanovskis aiškino, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas nėra pelningas visoje Europoje, tačiau dėl menko Lietuvos rinkos išsivystymo TPVCA draudimo rūšis yra pagrindinė Lietuvoje, o tai skatina didelę draudikų konkurenciją dėl rinkos ir todėl esą generuoja milžinišką nuostolį.

Draudikų prievaizdas M. Dumbauskas „Lietuvos žinioms“ kone pažodžiui patvirtino ir šias pačių draudikų įžvalgas. „Lietuvos draudimo rinka, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra gana menkai išvystyta – 2017 metais draudimo rinkos skvarba, rodanti šios rinkos išsivystymo lygį, sudarė 1,9 proc., o tankis (draudimo įmokos, vidutiniškai tenkančios vienam gyventojui) – 282 eurų. Tuo tarpu ES valstybių vidutinė skvarba viršijo 7 proc., vidutinis tankis sudarė apie 2000 eurų“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, privalomojo transporto priemonių draudimo veikla Lietuvoje sudaro beveik 40 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos ir yra didžiausia ne gyvybės draudimo rūšis. 2017 metais buvo pasirašyta 216 mln. eurų įmokų, per 2018 metų 10 mėnesių – 179 mln. eurų. „Šią draudimo rūšį siūlo 8 draudikai, manome, kad tai gana didelė konkurencija nedidelėje rinkoje“, – tikino M. Dumbauskas.

Kas lėmė įspūdingą pelną?

Į „Lietuvos žinių“ klausimą, kokių priemonių ketina imtis Lietuvos bankas, kad TPVCA draudimo kainų augimas stabilizuotųsi, M. Dumbauskas atsakė, jog tokių priemonių draudikų prievaizdas beveik neturi.

„Lietuvos draudimo rinka veikia pagal laisvosios rinkos dėsnius, tokioje rinkoje reguliuotojas negali paveikti rinkos dalyvių kainodaros sprendimų. Esant nuostolingai veiklai, tokių paslaugų kainos kyla, kiek leidžia konkurencija, o rinkai pasiekus tam tikrą pelningumo ribą, kainos dažniausiai krinta. Tai liudija ir šių metų tendencijos – sudarytų sutarčių skaičius auga tolygiai, o metų pradžioje vidutinei privalomojo transporto priemonių draudimo įmokai pasiekus piką, jau antrajame ir trečiajame šių metų ketvirčiuose matome jos kritimą“, – tvirtino M. Dumbauskas.

Jis negalėjo atsakyti, kurios priežastys lėmė, kad šalyje registruotų ne gyvybės draudimo bendrovių pelnas per 9 šių metų mėnesius išaugo kone 4 kartus, bei kurios draudimo rūšys davė didžiausią pelną. „Jūsų minimus duomenis Lietuvos bankas skelbia apibendrindamas metų rezultatus, tad šią statistiką skelbsime apibendrindami 2018-uosius jau kitais metais“, – teigė M. Dumbauskas.

LDA direktorius A. Romanovskis sakė, jog pelningiausias pernai buvo gyventojų turto draudimas, o nuostolį nešė kasko draudimas, privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas ir komercinio turto draudimas.

Atsakydamas klausimą, kodėl taip įspūdingai – beveik 4 kartus – išaugo draudikų pelnas, A. Romanovskis pasiūlė klausti kitaip: „Kodėl anksčiau pelnas buvo toks menkas?“

Geresnius finansinius rezultatus, anot jo, lėmė tai, kad draudikams pavyko sumažinti TPVCA draudimo nuostolingumą. „Draudikai 2016 metais patyrė 19 mln., o šiemet – 1,5 mln. eurų TPVCA draudimo nuostolį“, – sakė jis.

Paprašius patikslinti, ar nuostolį padėjo sumažinti draudimo įkainių kėlimas, A. Romanovskis atsiduso: „Uhhhh...“ – ir pabrėžė, kad bendras draudikų nuostolis teikiant šį draudimą yra 144 mln. eurų. „Draudikai nė karto iš šio draudimo neužsidirbo. Pagal logiką neturėtume teikti tokios paslaugos. Tačiau privalome tai daryti“, – dėstė LDA direktorius.

Kainos augo kaip ant mielių

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad šiemet kilo didelis vartotojų nepasitenkinimas dėl neadekvačiai išaugusių draudimo paslaugų kainų. TPVCA draudimo, kainos kai kuriems vartotojams kilo ne procentais, o kartais ir vertė tarptautiniu vežimu užsiimančias įmones ieškoti būdų mažinti sąnaudas – pavyzdžiui, drausti transporto priemones Estijoje, kur kainos gali būti keliasdešimt kartų mažesnės nei Lietuvoje.

Antai tarptautinės transporto ir logistikos paslaugų kompanijos „Alpi Baltika“ direktorius Eimantas Šivickas „Lietuvos žinioms“ prisipažino abejojantis draudimo rinką prižiūrinčio Lietuvos banko galimybėmis pakeisti padėtį Lietuvoje, todėl net nesikreipė į reguliuotoją, o 10 puspriekiabių registravo ir draudė Estijoje. Už 10 transporto priemonių privalomąjį draudimą Lietuvoje įmonė būtų sumokėjusi 12 000 eurų per 12 mėnesių. Estijoje 10 puspriekabių to paties laikotarpio draudimas bendrovei atsiėjo 410 eurų, arba 29,2 karto pigiau.

Puspriekabių nuoma užsiimančios bendrovės „Hanse Trailer“ direktorius Tomas Navickas pasakojo, kad jo įmonei puspriekabių privalomasis civilinės atsakomybės draudimas brangsta antrus metus iš eilės. 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, įmokos išaugo apie 2 kartus, o 2018 metais, palyginti su praėjusiais metais, – iki 70 procentų. Kitoms įmonėms, pašnekovo teigimu, privalomasis draudimas galėjo brangti iki 3 kartų.

Keturis vilkikus turinčiai tarptautinio krovinių vežimo bendrovei „Vikita“ šiemet įmokos už TPVCA draudimą išaugo daugiau kaip 2 kartus. Jos direktorius Saulius Viršilas sakė, jog įmonei šiemet draudimas pabrango nuo 7,2 tūkst. eurų iki 17 tūkst. eurų. Po derybų draudikas metinę įmoką sumažino nuo 17 iki 15 tūkst. eurų už vilkiką. Ankstesniais metais „Vikita“ vieną vilkiką privalomuoju draudimu draudė už 4 tūkst. eurų.

Draudikai savo ruožtu laikraščiui teigė, kad tarptautiniai vežėjai yra patys rizikingiausi klientai, nes jų draudimo įmokos nepadengia jų padarytų žalų. Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, 2016 metais automobilių intensyvumas valstybiniuose keliuose didėjo 5 proc., eismo įvykių skaičius – 15 proc. ir 2017 metais viršijo 100 000 ribą. „Lietuvoje vidutiniškai 6–7 vairuotojai iš 100 padaro eismo įvykį, ir tai viršija Europos vidurkį. Kiekvienas Lietuvos vilkikas užsienyje kartą per 3 metus padaro žalą“, – teigė A. Romanovskis.

Skaičiai

2018 m. trijų ketvirčių ne gyvybės draudimo įmokos augo 14,5 proc. ir sudarė 475 mln. eurų. Tai iš esmės lėmė sparčiai augusi transporto draudimo apimtis. Per minėtą laikotarpį išmokėta 331,5 mln. eurų, 2,3 proc. daugiau nei per 2017 m. tą patį laikotarpį. Ne gyvybės draudimo išmokos išaugo 5 proc. – iki 235 mln. eurų. Iš jų privalomojo transporto valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išmokos sudarė beveik 112 mln. eurų.

Šalies rinkoje 2018 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje draudimo paslaugas Lietuvoje teikė 20 registruotų draudikų (9 įmonės ir 11 kitose ES šalyse registruotų įmonių filialų), veikė 98 draudimo brokerių įmonės. Beveik visos draudimo įmonės dirbo pelningai, uždirbtas pelnas siekė 37,6 mln. eurų.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Sostinės nėra tarp avaringiausių miestų

Pagal registruotų eismo įvykių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, šiais metais išsiskiria poilsiautojų ir turistų pamėgti Trakų bei Molėtų rajonai, tačiau didmiesčiai taip pat išlieka rizikingomis zonomis. Taip teigia draudimo bendrovės BTA specialistai.

Pagal absoliučius avaringumo skaičius, sostinėje įvyksta daugiausia eismo įvykių. Vilniaus vairuotojams draudimo bendrovės dėl to taiko daug didesnes privalomojo draudimo kainas nei kitų regionų.

Tačiau apskaičiuotas santykinis avaringumo rodiklis tūkstančiui gyventojų atskleidė, kad daugiausia eismo įvykių šiemet buvo fiksuota turistų ir poilsiautojų pamėgtuose Trakų bei Molėtų rajonuose.

BTA duomenimis, Trakuose tūkstančiui gyventojui šiais metais teko 57 eismo įvykiai, o Molėtuose – 38.

Toliau savivaldybių penketuke rikiuojasi Tauragė, Klaipėda ir Raseiniai – čia atitinkamai šiais metais tūkstančiui gyventojų teko 24 ir 23 eismo įvykiai.

Tuo tarpu Vilniuje tūkstančiui gyventojų teko vos 17 eismo įvykių.

Santykinai avaringiausių miestų penketuke nėra nei Vilniaus, nei Kauno.

Šaltinis: BTA

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika