Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Norime inovatyvių produktų – be jokių E 

2019 kovo 22 d. 12:00
Tortai ir saldumynai dabar visiškai kitokie nei buvo prieš 20 metų - tiek iš išorės, tiek iš vidaus.
Tortai ir saldumynai dabar visiškai kitokie nei buvo prieš 20 metų - tiek iš išorės, tiek iš vidaus.
LŽ nuotrauka

Besikeičiantys vartotojų poreikiai verčia gamintojus persitvarkyti ne tik čia ir dabar, bet ir numatyti kelis žingsnius į priekį. Ne išimtis ir maisto pramonės atstovai. Vartotojams svarbiausia – šviežumas, sveikatingumas, skonis. Tačiau jie nori įvairesnio, inovatyvesnio ir globalesnio – patogaus valgyti kelyje, geriau paruošto – maisto. Esama ir baimių: ar maistas liks natūralus, kokybiškas, neturės kenksmingų priedų.

Tai liudija neseniai pristatytas bendrovės „Puratos Lithuania“ atliktas vartotojų tyrimas.

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė mano, kad įmonėms nelabai sunku persiorientuoti pagal vartotojų poreikius. Toks yra jų darbas – stebėti tendencijas, vartotojų lūkesčius, keisti ir tobulinti receptūras, pritaikyti technologijas ir t. t. Aišku, visa tai reikalauja tiek didelio žmogiškojo indėlio, tiek investicijų.

Naujiena – duona su vabzdžiais

„Lietuvos maisto pramonės“ direktorė Irma Pilipienė neslėpė, kad apibrėžti, kas yra inovatyvesnis maistas, sudėtinga. Ar tai sveikatai palankesni produktai, ar produktai, turintys naujų ingredientų, ar maisto pakuočių keitimas, siekiant, kad šios būtų šiuolaikiškesnės, patogesnės, o gal net visiškai nauja patirtis? Kaip vieną įdomesnių inovacijų pavyzdžių ji įvardijo Suomijoje milžiniško susidomėjimo sulaukusį koncerno „Fazer“ gaminį: duoną su vabzdžiais „Sirkkaleipa“.

Tortai ir saldumynai dabar visiškai kitokie nei buvo prieš 20 metų – tiek iš išorės, tiek iš vidaus.

Lietuvoje esama ir daugiau inovatyvių maisto produktų: duona su daržovėmis, kitais įvairiais priedais, be pridėtinio cukraus bei viso grūdo. Pieno perdirbimo pramonė siūlo šiuolaikiškus, pasaulines tendencijas atspindinčius ir jaunimo ypač mėgstamus juodos bei žalios spalvos valgomuosius ledus, pagamintus iš natūralių ingredientų. O alternatyva saldainiams jau gali būti vaisių užkandžiai.

„Gamintojai rengia įvairias vartotojų apklausas, siekdami išsiaiškinti, ko jie nori. Mūsų asociacijos narė – bendrovė „Puratos Lithuania“ – kas trejus metus atlieka tyrimus „Taste Tomorrow“. Gamintojai išties reaguoja į tai, kad vartotojai nori inovatyvesnių maisto produktų. Kalbant apie sveikatai palankesnį maistą reikėtų pažymėti, jog parduotuvių lentynose atsiranda vis daugiau produktų, turinčių mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų. Apie gamintojų ryžtą keisti jų sudėtį galime spręsti ir iš susitarimų su Sveikatos apsaugos ministerija dėl maisto produktų gerinimo. Tokius susitarimus yra pasirašusios 14 įmonių. Tačiau ir daugelis kitų to nepadariusių bendrovių dirba panašia linkme. Tai atliepia vartotojų lūkesčius, kad maistas išliktų natūralus, kokybiškas“, – kalbėjo I. Pilipienė.

Saldu, bet modernu ir šviežia

Konditerijos įmonės „Bijola“ komercijos direktorė ir bendraturtė Jolanta Valaikienė šypsojosi – įmonės produkcija ir ateityje dažniausiai bus ragaujama prie gražiai papuošto stalo. Vis dėlto globalumo tendencija daro įtaką kauniečių gaminiams: ir tortai, ir pyragaičiai mažėja, pakuotės tobulinamos, kad būtų patrauklios bei patogios saldumynams valgyti.

„Žmonių poreikiai labai keičiasi, stengiamės į juos atsižvelgti. Dabar tortai ir saldumynai visiškai kitokie nei buvo prieš 20 metų – tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Otkutiūras galioja ne tik drabužiams, būsto dizainui, bet ir maistui. Šiandien populiari veidrodinė glazūra, aksominis šokoladas, į madą ateina minimalizmas, ant bangos yra natūralūs produktai“, – vardijo J. Valaikienė.

Uogas – braškes, avietes, gervuoges – „Bijola“ perka tiesiai iš ūkininkų, cukrų keičia šokoladu, palmių aliejaus jau nenaudoja, atsisako ir hidrintų riebalų. „Mūsų politika tokia – nededame jokių E, renkamės trumpesnį galiojimo laiką, kepame naktį, kad produktai rytą būtų kuo šviežesni“, – aiškino įmonės bendraturtė. Ji pripažino, kad dažnai tenka kreiptis patarimų į šalies mokslininkus, ir džiaugiasi, kai pasidalyti patirtimi atvyksta prancūzų ar italų maisto technologai.

Kuria baltyminių užkandžių liniją

„Arvi kalakutai“ savo klientams gali pasiūlyti plačiausią Lietuvoje šviežios, marinuotos ir paruoštos vartoti kalakutienos asortimentą tiek mėgstantiems valgį ruošti patiems, tiek skubantiems ir neturintiems laiko žmonėms. „Gyventojų gaminimo ir vartojimo įpročiai pasikeitė. Vis daugiau valgome jau paruoštų gaminti produktų, kad nereikėtų daug laiko praleisti virtuvėje. Atsižvelgdami į šių dienų tendencijas kuriame ir tobuliname tokio tipo kategorijos produktus, – pasakojo bendrovės „Arvi kalakutai“ rinkodaros vadovė Marija Jasiūnaitė. – Jau paruoštus gaminti produktus pakuojame į vakuuminę kepimą kontroliuojančią pakuotę. Tai – revoliucija mūsų kulinarijoje. „Voilà!“ šeimos patiekalai griauna mitą, kad kalakutieną sunku paruošti. Šie produktai skirti skubantiems ir neturintiems daug laiko virtuvėje triūsti žmonėms.“

Jausdama marinuotų gaminių poreikio didėjimo tendencijas, Marijampolės įmonė šį pavasarį nustebins klientus naujo skonio šašlykais. Jie bus gardinami tikromis lietuviškomis daržovėmis, o ne prieskoniais ar ekstraktais. „Vertiname produktų kokybę, todėl į naujus gaminius nedėsime jokių pridėtinių E, dažiklių ar skonio stipriklių, – tikino M. Jasiūnaitė. – Šiandien, kai garsiai kalbama apie sveiką gyvenseną, įmonė vis daugiau dėmesio skiria sveikai mitybai ir sveikesniam gyvenimo būdui. Žmonės atidžiau renkasi maisto produktus, siekia vartoti kuo mažiau druskos ir riebalų, valgo visavertiškesnį ir daugiau naudingųjų medžiagų turintį maistą.“

Be to, atsižvelgdami į rinkos tendencijas, marijampoliečiai kuria „take away“ baltyminių užkandžių liniją. Jie skubantiesiems ar norintiesiems nekaloringų ir sveikų užkandžių suteiks galimybę apsirūpinti energija bei baltymais visai dienai. „Arvi kalakutai“ mokslininkų pagalbos neprašo. Įmonėje dirba ilgalaikę patirtį turinčių profesionalių technologų, kurie nuolat tobulina savo žinias tarptautinėse parodose ir seminaruose.

Vienintelė Baltijos šalyse specializuota kalakutų skerdimo ir jų mėsos perdirbimo įmonė pernai pagamino daugiau kaip 7 tūkst. tonų kalakutienos. Bendrovės asortimentą sudaro daugiau kaip 200 įvairių kalakutienos – šviežios, termiškai apdorotos ir marinuotos – gaminių. Jie tiekiami Lietuvos prekybos tinklams, taip pat eksportuojami į Latviją, Estiją, Suomiją, Vokietiją, Švediją, kitas ES šalis ir net Japoniją.

Nesiorientuoja į maisto globalumą

„Rivona“, kuriai priklauso konservų, pieno, kulinarijos, konditerijos, mėsos perdirbimo ir gamybos padaliniai Alytuje, Kėdainiuose bei Šilalėje ir kuri teikia produktus „Norfos“ prekybos tinklui, irgi nuolat reaguoja į pokyčius. Dėl to, pasak „Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, tenka keisti gamybos linijas.

„Automatizuotas gamybos procesas ne tik leidžia pristatyti į parduotuves aukštos kokybės produkciją, bet ir padaryti tai kur kas greičiau nei įprasta. Gaminama būtent tiek, kiek užsakoma. Pagaminta produkcija pasiekia parduotuves ne ilgiau kaip per 10 valandų. Naktį pateikiamas užsakymas, o nuo ryto iki 16 val. produktai yra pagaminami ir išvežami. Jau kitą rytą jie guli parduotuvių lentynose. Dėl to gaminiai būna ypač švieži, – teigė D. Ryliškis. – Paprastai įmonei užtenka savų gamybos technologų, tačiau atskirais atvejais ji kviečia į pagalbą ir specialistų iš šalies.“

Į globalumo tendenciją bendrovė reaguoja mažiau. „Kokių nors specialiai paruoštų vartoti kelyje produktų negaminame, bet daugelį mūsų gaminių galima patogiai valgyti ir kelyje. Tai – ledai, jogurtas, konservuoti produktai“, – vardijo pašnekovas.

„Rivonos“ gamybos padaliniai – Alytaus konservų cechas ir Alytaus pieninė – savo produkciją tiekia ne tik „Norfos“ prekybos tinklui, bet ir Airijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Graikijos, Italijos, Kinijos, Izraelio, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Čekijos, JAV ir Nyderlandų rinkoms.

2016 metais „Rivona“ įsigijo mėsos perdirbimo įmonę. Kėdainių kulinarijos ir 17 „Norfos“ parduotuvių cechuose gaminami daržovių, žuvų, mėsos ir miltiniai patiekalai: salotos, mišrainės, užkandžiai, apytiksliai – 170 rūšių gaminių. Cechas taip pat tiekia rinkai žuvis. Pernai prie Kėdainių kulinarijos cecho pradėjo veikti duonos kepykla. Ji kepa 9 pavadinimų duoną ir batonus, iš viso apie 110 tonų produkcijos per mėnesį.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika