Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Naujų būstų senamiestyje nebeliks 

2019 kovo 8 d. 08:20
Šiuo metu pirminėje būsto rinkoje senamiestyje, jei į jį įtraukiamas ir Užupis, fiksuojama didžiausia pasiūla Vilniuje, bet pirkėjas čia specifinis. 
Šiuo metu pirminėje būsto rinkoje senamiestyje, jei į jį įtraukiamas ir Užupis, fiksuojama didžiausia pasiūla Vilniuje, bet pirkėjas čia specifinis. 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors Vilniaus senamiestyje fiksuojama rekordinė neparduotų butų pasiūla, ilgalaikėje perspektyvoje šiai pasiūlai gresia tapti išsemtai. Viena iš galimybių ateityje ją papildyti – valstybinis nekilnojamasis turtas, šiuo metu „apgyventas“ valstybės institucijų.

Būsto Vilniaus senamiestyje pasiūlai senkant, ir taip brangūs butai miesto širdyje gali dar labiau brangti. Jau šiandien dalis pirkėjų numoja ranka į prastą būsto būklę dėl žemesnės jo kainos. Nors pigesnių pasiūlymų rinkoje esama, tačiau juos pirkėjai kaipmat išgraibsto, o ir galutinė kaina butą sutvarkius nebūtinai yra palanki kišenei.

Šiuo metu – rekordinis skaičius

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai sako, kad Vilniaus senamiesčio rinka buvo, yra ir bus aktyvi. Tačiau aktyvumas yra santykinis – jis, kaip dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė „Inreal“ grupės NT rinkos tyrimų vadovas Robertas Žulpa, negali lygintis su pigesniais ar toliau nuo miesto centro esančiais rajonais.

„NT plėtotojai visą laiką buvo aktyvūs ir ieškodavo galimybių statyti senamiestyje. Kadangi čia turtas yra brangiausias, tad yra galimybė išplėtoti unikalų turtą ir uždirbti daugiausia. Tačiau problema ta, kad senamiesčio teritorija yra ganėtinai ribota ir laisvų sklypų, tinkamų projektams plėtoti, vis mažėja“, – sakė pašnekovas.

Tiesa, šiuo metu pirminėje būsto rinkoje senamiestyje, jei į jį įtraukiamas ir Užupis, fiksuojama didžiausia pasiūla Vilniuje. Kitaip tariant, iš visų Vilniaus mikrorajonų senamiestyje esama daugiausia neparduotų naujos statybos butų. Tai byloja apie didelį NT plėtotojų aktyvumą. Tačiau pardavimo situacija yra šiek tiek kitokia – parduodama vidutiniškai po 20 butų ir tai sudaro kiek mažiau nei 10 proc. visos pardavimo apimties pirminėje būsto rinkoje. Tačiau taip yra dėl to, kad čia esantis turtas brangus, o pirkėjas – specifinis. Tai nėra ekonominės ar vidutinės klasės būsto pirkėjas.

„Ši aplinkybė ir lemia, kad NT likvidumas senamiestyje yra gerokai prastesnis nei toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose“, – aiškino R. Žulpa.

Kainos augs, bet dar ne dabar

Mažėjant pasiūlai, būsto kainos senamiestyje, R. Žulpos manymu, turi potencialo ateityje augti. Kita vertus, šiuo metu ekspertas didelių augimo galimybių nemato, nes pasiūla dabar yra didžiausia Vilniuje. Anot pašnekovo, labiausiai šią pasiūlą lemia Užupis, kur šiuo metu plėtojamas vienas didžiausių Vilniuje projektų „Paupys“.

Užupyje įgyvendinus šiuo metu aktyvią gamybinių teritorijų konversiją, galimybių atsirasti naujiems projektams, anot jo, bus gerokai mažiau – artėjama prie galutinio sklypų senamiestyje skaičiaus.

„Jei vertintume Vilniaus senamiestį be Užupio, suskaičiuotume apie 300 neparduotų butų. Projektai čia mažesni, vienas projektas siūlo vidutiniškai nuo 20 iki 40 butų. Šiame „senajame“ senamiestyje sklypų ir plėtojamo turto situacija yra dar prastesnė, nes beveik išvis nėra vietos, kur ateityje plėtotojai galėtų pastatyti ką nors naujo. Taigi šioje miesto dalyje kainos galėtų augti“, – aiškino NT ekspertas.

Šiuo metu pirminėje būsto rinkoje senamiestyje, jei į jį įtraukiamas ir Užupis, fiksuojama didžiausia pasiūla Vilniuje.

Jis prognozavo, kad dabar rinkoje esantys butai gali būti išparduoti per 2–3 metus.

Kaip potencialą plėtoti NT projektus senamiestyje R. Žulpa įvardija valstybinius pastatus, nes senamiestyje yra įsikūrusių daug valstybinių institucijų, kurios, laikui bėgant, išsikraustys. Šį turtą, anot eksperto, bus galima paversti į gyvenamąjį būstą, viešbučius ar pan., tačiau toks rinkos pasipildymas yra miglotas, mat sudėtinga prognozuoti, kada šį turtą valstybinės institucijos galėtų užleisti.

„Turbūt vienintelis būdas plėtoti naujus NT projektus bus senų pastatų, pirmiausia valstybinių, konversija. Nes bet koks kitas tam tinkamas pastatas paprastai priklauso ne vienam savininkui ir rasti bendrą sutarimą dėl konversijos yra ganėtinai sudėtinga“, – sakė „Inreal“ ekspertas.

Apleisti butai – nebūtinai įperkami

R. Žulpos skaičiavimu, senų butų kainos senamiestyje siekia vidutiniškai apie 2800 eurų už kv. m, o naujos statybos – apie 3300 eurų už kv. m ir kai kuriais atvejais net dvigubai lenkia ekonominės klasės projektų kainas.

Tiesa, ekspertas patvirtino, kad senamiestyje galima rasti ir įperkamų būstų, pavyzdžiui, kurių kvadratinis metras kainuoja 2 tūkst. eurų. Tačiau tokio būsto būklė, anot jo, greičiausiai bus tokia prasta, jog iš pirkėjo pareikalaus nemažai investicijų. Be to, pirkėjui gali būti taikoma sąlyga atkurti ar išlaikyti būsto vertingąsias savybes. Taigi galutinė kaina vis tiek tampa gerokai aukštesnė, nei perkant naujos statybos vidutinės klasės būstą.

Nors prastesnės būklės, tačiau įperkamas būstas grasina didelėmis investicijomis ir rūpesčiais, jį įsigyti gali būti nelengva, mat rinkoje tokių butų labai mažai ir esama pirkėjų, kurie būtent tokius pasiūlymus ir gaudo.

„Be to, dauguma tokių senų butų yra didesnio ploto. Todėl, net jei kvadratinio metro kaina siekia apie 2 tūkst. eurų, bendra buto kaina gali būti 150–200 tūkst. eurų. Tokia kaina įkandama ne visiems“, – atkreipė dėmesį R. Žulpa.

Bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada taip pat pažymėjo, kad seniems senamiesčio butams būdingos problemos, pavyzdžiui, pasenęs vamzdynas, pirkėjų neatbaido. Anot jo, yra kategorija žmonių, kurie kaip tik ir ieško „nugyvento“ ir prastai atrodančio būsto, kurį galėtų įsigyti šiek tiek pigiau ir sutvarkyti pagal savo skonį. To esą netgi dažnai pageidaujama. Kita vertus, pigesnių butų, kad ir prastos būklės, rinkoje yra vis mažiau, o ir juos parduodantys savininkai supranta senamiesčio „svorį“ ir pusvelčiui neparduoda.

Robertas Žulpa: "Problema ta, kad senamiesčio teritorija yra ganėtinai ribota ir laisvų sklypų, tinkamų projektams plėtoti, vis mažėja." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Robertas Žulpa: "Problema ta, kad senamiesčio teritorija yra ganėtinai ribota ir laisvų sklypų, tinkamų projektams plėtoti, vis mažėja." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Tiesa, senų butų senamiestyje vertė, anot eksperto, tam tikrais atvejais galėtų būti ir dar didesnė, jei kritinė masė namo gyventojų inicijuotų bendros erdvės, pavyzdžiui, laiptinės ar bendro kiemo, sutvarkymą. „Bute gali būti auksinės rankenėlės ir antikvariniai paveikslai, bet jei laiptinė ir kiemas bus aptriušę, turto vertė sumažės. Užsieniečiai nesupranta šito mūsų fenomeno, tačiau ir vietiniai jau pradeda suvokti, kad tavo būstas prasideda ne nuo buto durų, o nuo laiptinės ar kiemo vartelių. Yra ir gerų pavyzdžių, kai namo bendrija ar keli kaimynai imasi dažyti ir tvarkyti laiptines, nes investavę į remontą 1 tūkst. eurų gali tikėtis, kad būsto vertė pakils 10 tūkst. eurų“, – pasakojo M. Čiulada.

Ieškantiems pigesnio būsto senamiestyje ekspertas priminė, kad egzistuoja du senamiesčiai: „auksinis“, apimantis Vokiečių, Didžiąją, Pilies gatvę ir aplinkines siauras gatvelės, ir „pigesnis“ senamiestis, nusidriekęs Pylimo gatvės (Vingrių gatvė, Naugarduko gatvė) ar stoties rajono link.

Senamiestis turi konkurentų

Nors senamiestyje, kaip teigė „Ober-Haus“ ekspertas M. Čiulada, naujos statybos projektų beveik nėra, daug statybų vyksta aplink jį: Šnipiškėse, netoli miesto savivaldybės dangoraižių, Olimpiečių gatvės kaimynystėje, Žvėryne tarp Narbuto ir Ukmergės gatvių, Naujamiestyje, Stoties rajone.

Nors senamiestis, anot jo, visais laikais pirkėjams aktualus, tačiau pirkėjų standartai kyla: gyventojai nenori automobilio statyti bendrame kieme, kur šį jų turtą „braukytų praeiviai“. Dėl to netoli senamiesčio esantys projektai, siūlantys požeminį arba atskirą parkavimą, esą laimi.

„Su senamiesčiu tiek kainomis, tiek prestižu konkuruoja Žvėrynas, Čiurlionio gatvė ir aplink esančios gatvės, Užupio dalis iki Angelo“, – sakė M. Čiulada.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika