Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Modernizavimo brokas – ministrams pasigrožėti 

2019 vasario 8 d. 08:00
Nepraėjus nė metams po renovacijos darbų užbaigimo patvirtinimo, du viršutinio aukšto butus užliejo vanduo nuo stogo.
Nepraėjus nė metams po renovacijos darbų užbaigimo patvirtinimo, du viršutinio aukšto butus užliejo vanduo nuo stogo.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Kvartalinio modernizavimo projektai labai parankūs valdininkams – pasigirti, kaip jie „rūpinasi“ gyventojais. Bet atnaujinus kelis namus „pagal vieną kurpalį“, gyventojai sumokėjo už broką, o valdininkai nesijaučia kalti. „Namai turi būti modernizuojami ne tam, kad ministrai pasigrožėtų blizgančiais fasadais, o kad gyventojai, kurie už tai pinigus moka, turėtų normalų šildymą, ventiliaciją, jiems ant galvos nelytų ir, žinoma, kad mažiau reikėtų mokėti“, – sako birštoniškis Edvardas Žukauskas ir mina kilometrus pas teisininkus, ekspertus ir valdžios atstovus.

E. Žukauskas „Lietuvos žinioms“ pasakojo per porą metų nuo 2017-ųjų pradžios vien maršrutu Birštonas-Vilnius nuriedėjęs per 8 tūkst. kilometrų ir surinkęs pusmetrio storio dokumentų šūsnį – dar nežinia kiek reikės, kad teismai jau trečią kartą neatmestų ieškinių 11-ai atsakovų, dalyvavusių Birštono miesto Kęstučio g. 25 namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte. Tie atsakovai – savivaldybė, daugiabučio administratorius, investicinio plano, techninio darbo projekto (TDP) rengėjai, rangovas, taip pat Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

„Vykdyti darbų nebuvo galima“

Keli daugiabučių modernizavimo ir šiltinimo projektų ekspertai E. Žukausko iniciatyva tikrino ir pagrindinius namo investicinio projekto dokumentus, ir fizinę modernizuoto pastato, tapusio bandomojo kvartalinio daugiabučių modernizavimo projekto dalimi, būklę. Visų išvados panašios ir nedviprasmiškos. Antai atestuotas ypatingosios statybos priežiūros ekspertas Remigijus Vailionis kaip pirmąjį išvadų punktą nurodė, kad statybos techninis projektas neatitinka Statybos techninio reglamento (STR1.05.06:210.8) reikalavimų, todėl, „vadovaujantis tokiu projektu, praktiškai vykdyti darbų nebuvo galima“.

Toliau – dar 17 smulkesnių išvadų, tarp kurių nurodyta, kad investicinis planas buvo „parengtas neužėjus į pastato vidų“, dalis šildymo sistemos prietaisų „stipriai karodavę ir jie nepakeisti“, esamas šilumos punktas netvarkytas; vėdinimo kanalai nevalyti ir nedezinfekuoti; šildymo sistema nesubalansuota, todėl nuotolinio valdymo apskaita negalima, nors ji naudojama, ir pan.

Tad nenuostabu, kad anot E. Žukausko, dabar naudojant nuotolinį šildymo duomenų nuskaitymą, jo, gyvenančio antrame aukšte, sąskaitos už šildymą būna 3–4 kartus didesnės negu tokio pat virš jo esančio buto savininko, nors abiejų butų šildymui poveikio nedaro nei išorinė siena, nei stogas. „Kai viršutiniai kaimyną už mėnesį moka 12–13 eurų, aš – 45–50 eurų. Už gruodį jie mokėjo 22 eurus, o aš – 59 eurus, nors tikrai negyvenu atlapais langais „, – iliustruoja pensininkas.

Patvirtino neužbaigtą ir brokuotą

Bandomajam kvartalinio modernizavimo projektui priskirto Kęstučio g. 25 namo atnaujinimo ir modernizavimo rangos darbai prasidėjo 2016 metais, o 2017 metų sausio 17 dieną atsakingų žinybų komisija surašė ir patvirtino darbų užbaigimo aktą.

„Vadovaujantis tokiu projektu, praktiškai vykdyti darbų nebuvo galima.“

Tvirtindama šį svarbiausią statybos darbų kokybę pripažįstantį dokumentą, komisija atsižvelgė į rangovo 2016 metų gruodžio 20 dieną pateiktą garantinį raštą, kuriuo jis įsipareigojo užbaigti techninio darbo projekte numatytus sprendinius iki nurodyto termino, bet, anot E. Žukausko, rangos įmonės darbuotojai „užbaigti“ darbų iki šiol nepasirodė.

Komisija nesidomėjo ir gyventojų skundais, kurie dar buvo nagrinėjami iki 2017 metų liepos 31 dienos.

Darbų užbaigimo aktas buvo patvirtintas negavus pagrindinio statybos darbų komisijos dalyvio – VTPSI – pažymos.

Tik patvirtinus darbų užbaigimo aktą, buvo gautas oficialus Aplinkos ministerijos ekspertų atestavimo įmonės pranešimas apie atliktą ekspertizę. Įvertinimas nedviprasmiškas: „TDP neatitinka dokumentų rengimo reikalavimų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų. Projektui nepritariame. Jį būtina pataisyti pagal ekspertizės pastabas.“

Taigi ir rangovui vargu ar įmanoma buvo išvengti broko dirbant pagal brokuotą techninio darbo projektą.

Nepraėjus nė metams po renovacijos darbų užbaigimo, du viršutinio aukšto butus užliejo vanduo nuo stogo. Skaičiuojama, kad nuostolis siekia apie 5 tūkst. eurų. Vienam butui atstatymo darbus kompensuos draudimo bendrovė, o kito buto savininkas kreipsis į teismą.

Nei vienas namas, nei du

Dviejų laiptinių keturaukštis namas Kęstučio g. 25 iš tikrųjų yra du namai su dviem atskiromis inžinerinėmis sistemomis, tik buvęs plyšys tarp šių namų užbetonuotas. Pirmoji namo laiptinė neturi šilumos punkto, nes gyventojai yra nusprendę įsirengti autonominį šildymą gamtinėmis dujomis. Antroji laiptinė liko su centralizuotu šildymu ir savo šilumos punktu.

Namas pastatytas pagal 1979 metų projektą, o šilumos punktas įrengtas 1999 metais. Prastą šilumos punkto būklę minėjo ir investicinio plano rengėjas, bet techninio darbo projekto užduotyje nenurodyta jį pakeisti.

Jau užbaigus namo modernizavimo darbus, specialiai pakviestas ekspertas įvertino, kad pagrindiniai šilumos punkto įrenginiai yra sugedę ir jų pataisyti neįmanoma. Šildymo sistema valdoma rankomis, recirkuliacinis siurblys atjungtas. Šildymo sistemos ketvirtinės sklendės yra seno modelio ir jų atjungti neįmanoma, nes neatsisuka reguliuojantis mechanizmas, o jeigu per jėgą atsukinėsi, sklendės užsikirs, ir karštas vanduo necirkuliuos.

Pasak E. Žukausko, „Danfoss“ firma pasiūlė šilumos punktą pakeisti už 4300 eurų, ir tai gera kaina, bet Birštono merija atsisakė finansuoti, esą gyventojai per vėlai paprašė.

E. Žukauskas rodo dar 2014 metų lapkričio 11 dieną namo gyventojų parašytą prašymą savivaldybei. Tiesa, tada investicinis planas jau buvo parengtas, bet dar nepatvirtintas ir jį buvo galima koreguoti, tačiau tai daryti atsisakė projekto administratorius – esą prie šilumos punkto neleidžia prisiliesti centralizuoto šilumos tiekimo įmonė. Tačiau vėliau Aplinkos ministerija paneigė, kad tokio potvarkio negali būti, nes pagal Šilumos ūkio įstatymą visas namo šilumos ūkis priklauso namo savininkams, t. y. gyventojams, dalinės nuosavybės teise, todėl pakeisti šildymo sistemą ir modernizuoti šilumos punktus rekomenduojama visada, kai tik to reikia.

Pakeisti šilumos punktą esą nebuvo numatyta investiciniame plane, kurį 2014 metų spalio spalio 7 dieną priėmė BETA ir kuriam lapkričio 20 dieną pritarė gyventojai.

Birštono merė Seimo kontrolieriui aiškino, kad tą pačią lapkričio 20 dieną, kai patvirtino investicinį planą, gyventojai patvirtino ir techninio darbo projektą. Jį, kaip žinoma, projektuotojas rengia pagal projekto administratoriaus pateiktą TDP užduotį, kuri parengiama pagal investicinį planą. Tad parengti TDP, kurio apimtis yra nepalyginti didesnė už investicinį planą ir kuris kuris yra pagrindinis dokumentas rangovui, vienos dienos ar pusdienio neužtenka.

Ir investicinio plano, ir TDP rengėjai privalo gyventojams papasakoti apie namo būklę, nurodyti reikalingas investicijas.

Seimo kontrolierius pažymėjo, kad namo butų savininkai neturi specialiųjų žinių, patirties, jie nėra inžinieriai, konstruktoriai, statytojai, galintys tinkamai įvertinti parengtų projektų sprendinius, todėl gyventojų interesams atstovaujantis administratorius dar prieš priimant sprendimą tvirtinti investicinį planą jiems turi pateikti visą išsamią informaciją apie būtinas investicijas.

Seimo kontrolieriaus teigimu, namo administratorius galimai ėmėsi nepakankamų priemonių, kad namo atnaujinimas (modernizavimas) būtų sklandus, be konfliktų, tad butų savininkų interesai jau nuo projekto įgyvendinimo pradžios buvo pažeisti. Galimai gyventojams TDP nebuvo nei pristatytas, nei jų patvirtintas.

Net ir norėdami pareikalauti, kad būtų pakeistas šilumos punktas, namo gyventojai nelabai galėjo paveikti tai nei techniškai, nei teisiškai, nes už tokį investicinio plano ir TDP pakeitimą turi balsuoti daugiau kaip pusės butų savininkai. Modernizavimo projektas buvo rengiamas visam sublokuotam namui, kurio pusei, kaip minėta, šilumos punkto visai nereikia, tad nėra reikalo ir pasirašyti prašymo ar sprendimo pakeisti šilumos punktą, nes tai didintų viso projekto kainą.

Į 2014 metų lapkričio 11 dieną gyventojų pateiktą prašymą pakeisti namo šilumos punktą Birštono merija neatsiliepė iki šiol.

Nuo Ainošiaus pas Kaipošių

Kai Prienų apylinkės teismas atmetė du E. Žukausko ieškinius, motyvuodamas nepakankama medžiaga ir tuo, kad nepateikta reikalingų darbų kaina, pensininkas ryžosi kreiptis į Administracinių ginčų komisiją Vilniuje. Ši dokumentus priėmė, du kartus pareikalavo juos papildyti, bet pagaliau įvykusiame posėdyje buvo pareikšta, kad komisija nėra kompetentinga nagrinėti tokius klausimas ir pasiūlyta kreiptis į aukštesnes instancijas – taigi vėl į teismą.

Vienas svarbiausių dokumentų teisme, matyt, bus Seimo kontrolieriaus 2018 metų balandžio parašyta aštuonis mėnesius rengta į 38 puslapius išguldyta tyrimo pažyma, kurioje išnagrinėti visi E. Žukausko susirašinėjimai su savivaldybe, valstybės valdžios ir kontroliuojančiomis institucijomis ir gauti atsakymai bei atsirašinėjimai.

E. Žukauskas nesiliauja iki šiol reikalauti, kad būtų ištaisytas visas namo modernizavimo metu padarytas rangos darbų brokas ir kad būtų pakeistas šilumos punktas, sutvarkyta ir subalansuota namo šildymo sistemą, išvalyta ir sutvarkyta ventiliacija. Kartu su advokatu parengti dokumentai Prienų apylinkės teismui jau trečią kartą teikti ieškinį vienuolikai atsakovų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika