Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Lietuvos verslas nepasiruošė blogiausiam „Brexito“ variantui 

2019 balandžio 10 d. 13:17
Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES be sutarties poveikį pajustų visos Lietuvos įmonės, turinčios verslo ryšių su šia šalimi.
Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES be sutarties poveikį pajustų visos Lietuvos įmonės, turinčios verslo ryšių su šia šalimi.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Kalbant apie „Brexitą“ net ir po pastarųjų dienų įvykių tebegalioja posakis: ruoškis blogiausiam, tikėkis geriausio. Lietuvos verslas turėtų įvertinti galimą riziką ir imtis atitinkamų priemonių galimoms neigiamoms pasekmėms sumažinti, mat Jungtinė Karalystė vis dar gali palikti Bendriją jau šį penktadienį, balandžio 12-ąją, nesusitarusi dėl sąlygų.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime trečiadienį britų premjerei Theresai May siekiant įtikinti Bendrijos lyderius dar kartą atidėti Jungtinės Karalystės (JK) išstojimą – šį kartą iki balandžio 30 dienos, buvo būgštaujama, kad britų įstatymų leidėjai nespės ratifikuoti naujo susitarimo iki birželio 30 dienos, todėl siūlyta atidėti „Brexit“ iki vienerių metų. Pagal dabartinę padėtį, JK turėtų palikti ES penktadienį, balandžio 12 dieną, kuri yra anksčiau ES lyderių nustatytas galutinis „Brexito“ terminas.

„Tai, kad JK parlamentas balsavo už „Brexito“ atidėjimo termino pratęsimą iki balandžio 30 dienos, nereiškia, kad „Brexitas“ neįvyks. Su juo susijusi rizika išlieka. Nors tame įstatyme yra numatyta, kad neturėtų būti „Brexito“ be sutarties, tačiau susitarimui reikia dviejų šalių, neužtenka vien britų parlamento pareikštos nuomonės – tam turi pritarti ir Europos Taryba. Manome, jog tai nėra galutinis taškas „Brexito“ dramoje, o tik problemos atidėjimas“, – „Lietuvos žinioms“ užvakar kalbėjo VšĮ „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas Vytautas Adomaitis.

Verslo neturėtų užliūliuoti posūkis skyrybų su sutartimi link. „Anglakalbiai turi posakį: nuspirti skardinę tolyn. Jis puikiai apibūdina šią situaciją. Būtent taip yra dabar – JK parlamentas nuspyrė „skardinę“ toliau, tačiau eidamas tuo pačiu keliu tą skardinę vis tiek vėl prieis“, – kalbėjo verslo aplinkos gerinimo ekspertas.

Svarbiausia, jau žinant konkrečią Jungtinės Karalystės išstojimo datą, nesiųsti prekių ir nesitikėti jų gauti iš JK, nes gali būti nesklandumų.

Pasirengimas „kietajam“ Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES be sutarties, V. Adomaičio teigimu, Lietuvos verslui, turinčiam prekybos santykių su britais, yra tarsi „draudimo liudijimas“. Jeigu nori išvengti rizikos, reikia atlikti tam tikrus namų darbus, kurie kainuoja šiek tiek pinigų ir pastangų, tačiau tai yra išlaidos verslo draudimui.

Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad Lietuvos įmonės nelinkusios „pirkti verslo draudimo liudijimo“ ir nesiruošia blogiausiam variantui.

Ragina įmones nesnausti

Panašiai kalbėjo ir Muitinės departamento (MD) Muitų politikos skyriaus vadovas Juozas Šarūnas Avižienis. Esą nors šalies įmonės tikisi, kad JK išstojimo be sutarties nebus, vis dėlto jis verslą ragina nesnausti. „Jei būsi nepasiruošęs, viskas gali tapti post factum. Visuomet akcentuoju, kad reikia atlikti tam tikrus „namų darbus“: pasidomėti, kokie muitai būtų taikomi, jei įmonė prekiaus su JK toliau, kas atsitiks su prekių kilmės taisyklėmis, jei naudojami JK kilmės komponentai ar žaliavos, kaip reikėtų gabenti prekes, kai atsirastų muitinės ir jose būtų taikomi formalumai, ar partneriai JK yra pasiruošę priimti prekes. Visa tai reikėtų išanalizuoti, kad nebūtų staigmenų. O svarbiausia, jau žinant konkrečią JK išstojimo datą, nesiųsti prekių ir nesitikėti jų gauti iš JK, nes gali būti nesklandumų“, – vardijo J. Š. Avižienis.

Vardydama neigiamų pasekmių sumažinimo galimybes, Užsienio reikalų ministerijos (URM) Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento Prekybos politikos skyriaus vedėja Lina Zigmantaitė šį sąrašą dar papildė: įmonės turėtų įvertinti, ar turės pakankamai darbuotojų naujiems prekybos reikalavimams vykdyti ir pasirūpinti muitinės EORI kodu. Paaiškėjo, kad norinčiųjų juos gauti sujudimo Lietuvoje nėra – verslininkų eilės nesirikiuoja.

Skaistė Pikauskienė, Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus viršininko pavaduotoja, teigė, kad šiuo metu į skyrių nesikreipė nė viena Lietuvos įmonė, jau turinti JK suteiktą kodą ar neturinti jokio kodo.

„Nežinau, ar tai galima vadinti vangumu. Susitikimuose paaiškėjo, kad nemažai šalies įmonių turi prekybos patirties su trečiosiomis šalimis ir puikiai įsivaizduoja, kaip viskas vyks“, – verslininkus gynė J. Š. Avižienis.

Kol kas su Kinija grumtis nereikia

Dabar iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę daugiausia eksportuojama baldų, plastiko ir jo dirbinių, medienos ir jos dirbinių, trąšų, mineralinio kuro, drabužių, elektros mašinų ir įrenginių, mineralinio kuro. Iš JK į Lietuvą daugiausia importuojama mašinų ir mechaninių įrenginių, mineralinio kuro, elektros mašinų ir įrenginių, optikos, matavimo, medicinos prietaisų.

Briuselio anksčiau palaimintoje JK išstojimo iš ES sutartyje buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, dėl kurio verslas bent iki 2020 metų gruodžio 31 dienos būtų galėjęs naudotis dabar esamomis prekybos su JK sąlygomis. Tačiau be išstojimo sutarties pereinamasis laikotarpis negalimas.

„Jei balandžio 13 dieną JK pasijustų iš ES jau išstojusi be sutarties, nuo pirmosios dienos (be jokio pereinamojo laikotarpio) ES šalių narių santykiai su JK būtų reguliuojami kaip su bet kuria kita trečiąja šalimi (kaip su JAV ar Kinija). Tokiu atveju dvišalėje ES ir JK prekyboje būtų taikomi muitai (nors vidurkis yra apie 5 proc., bet tam tikriems maisto produktams gali viršyti ir 30 proc.), muitinės procedūros, prekių patikrinimas pasienyje, atsirastų nauji leidimų, produktų standartų reikalavimai – visa tai gali gerokai padidinti tiek produktų gamybos, tiek pristatymo išlaidas. Skaičiuojama, kad dėl išvardytų pokyčių galimas 10 proc. prekių brangimas“, – sakė URM atstovė. Be to, muitus ir prekių tikrinimą pasienyje taikytų ir ES, ir JK, dėl to sulėtėtų prekių pristatymas.

L. Zigmantaitės teigimu, JK išstojimo iš ES be sutarties poveikį pajustų visos Lietuvos įmonės, turinčios verslo ryšių su šia šalimi (importuojančios, eksportuojančios, dalyvaujančios vertės grandinėse), o ypač mažos ir vidutinės. Tarp jų išskirtinį poveikį patirtų įmonės, iki šiol prekiavusios tik ES vidaus rinkoje, – joms tektų mokytis vykdyti naujus prekybos reikalavimus. Be to, neaišku, ar būtų taikomas ES rinkos apsaugos mechanizmas, todėl JK Lietuvos gaminiams galbūt tektų kur kas aštriau susidurti su Kinijos gaminių konkurencija.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika