Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Lietuvių kuriami vaikų ugdymo žaidimai užkariauja pasaulį 

2017 balandžio 3 d. 05:53
Asmeninio archyvo nuotrauka

Sparčiai tobulėjant technologijoms, jos ima apimti vis daugiau mūsų gyvenimo sričių. Šiandien jau mažai ką stebina vaikų gebėjimas naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Juose mažyliai gali ne tik žiūrėti animaciją, bet ir mokytis interaktyviai pažinti pasaulį.

Perspektyvią edukacinių žaidimų, skirtų mažiesiems, kūrimo sritį atradę lietuviai „PepiPlay“ yra žinomi visame pasaulyje, o jų sukurtas programėles naudoja milijonai vartotojų. Apie technologijų pagalbą ugdant vaikus kalbėjome su vienu iš kompanijos įkūrėjų Adu Griškevičiumi.

Idėjos gimimas

„PepiPlay“ savo veiklą pradėjo prieš daugiau nei penkerius metus. Tuo metu programėlių, skirtų mažamečiams vaikams, pasaulinė rinka dar buvo gana nedidelė. Nors Lietuvoje jau kuris laikas veikė „Apple“ ir „Android“ įrenginiams skirtų programėlių parduotuvės, tačiau patys išmanieji prietaisai dar neužėmė tokios svarbios vietos mūsų gyvenime.

„Vieną dieną nuėjome į svečius pas draugus, kurie turėjo panašaus amžiaus vaikus. Draugai buvo grįžę iš JAV. Matėme, kaip žaidžia jų vaikas, ir mane, kaip skaitmeninės medijos specialistą, sudomino, kad 2 metų vaikas, negalintis dirbti kompiuteriu, puikiausiai valdo planšetę“, – įkvėpimo istoriją pasakoja A. Griškevičius.

Vaikas pradžioje pažįsta pasaulį per lietimą, skonį, tik paskui išmoksta kalbėti, tai reiškia, jog planšetė yra labai gera pasaulio pažinimo priemonė.

Tuomet A. Griškevičius jau buvo sukaupęs virš 15 metų darbo patirties skaitmeninės rinkodaros, reklamos ir medijų srityje. Panašaus lygio žaidimai tuo metu nebuvo naujovė, jų buvo galima rasti internete. Ypatingas buvo pats jų pritaikymas – naudoti planšetiniame kompiuteryje, kurį puikiai sugeba valdyti ir mažas vaikas. „Vaikas pradžioje pažįsta pasaulį per lietimą, skonį, tik paskui išmoksta kalbėti, tai reiškia, jog planšetė yra labai gera pasaulio pažinimo priemonė“, – teigia A. Griškevičius.

Vaikų ir suaugusiųjų žaidimai iš tiesų skirtingi. „6–7 metų amžiaus vaikų mąstyme įvyksta lūžis, jie ima mąstyti kaip suaugusieji – jiems reikia iššūkių, rezultatų, konkurencijos ir panašiai. O vaikus šie dalykai kartais net atstumia, todėl žaidimo kūrimas yra visai kitoks“, – apie darbo subtilybes pasakoja A. Griškevičius.

Sūnus – pirmasis bandytojas

Po įkvėpimą suteikusio susitikimo A. Griškevičius su žmona daug diskutavo apie idėją kurti edukacinius žaidimus mažyliams. „Mes turime vaiką, pamačiau, jog čia galima daug eskperimentuoti ir pamaniau, kad gali pavykti. Tada beliko sugalvoti planą ir strategiją, nuo ko pradėsime“, – sako jis.

Atlikęs tyrimą internete, specialistas suprato, kad ši sritis itin perspektyvi, todėl gana greitai buvo sudėliotas verslo planas, numatyti pradiniai finansai, veiklos grafikas keleriems metams į priekį.

Pirmuoju sėkmės rodikliu būdavo žaidžiančių vaikų įsitraukimas, šypsenos ir smalsumu žibančios akys.

Kaip teigia pašnekovas, prieš 5 metus didžioji dalis programėlių, skirtų vaikų edukacijai, priklausė didžiosioms knygų leidykloms. Leidėjai paprasčiausiai konvertuodavo savo knygų turinį ir paversdavo jį interaktyviu. Konkurencija su didelius finansinius išteklius turinčiomis įmonėmis būtų buvusi sunki. Be to, kartais smagiau skaityti popierinę knygą bei labiau išnaudoti išmaniųjų įrenginių interakcijos savybes.

Vienas pirmųjų naujų žaidimų bandytojų buvo A. Griškevičiaus sūnus Petras. Mažamečiams vaikams dar nelengva tiksliai suformuluoti, kas naujame žaidime jiems patinka, o ką dar reikėtų tobulinti. Todėl pirmuoju sėkmės rodikliu būdavo žaidžiančių vaikų įsitraukimas, šypsenos ir smalsumu žibančios akys.

Sėkmė ir tėvų padėkos

Vos išleista pirmoji programėlė „Pepi Bath“ sulaukė milžiniško populiarumo. Šiandien vien šį žaidimą yra parsisiuntę keli milijonai vartotojų visame pasaulyje. Anot A. Griškevičiaus, tokios gan netikėtos sėkmės priežastys yra kelios:

Pirmiausiai, prieš 3 metus paleista programėlė pasirodė itin tinkamu laiku, kai susidomėjimas edukaciniais žaidimais vaikams išmaniuosiuose įrenginiuose sparčiai augo, o konkurencija nebuvo labai didelė.

Šiandien „PepiPlay“ kompanija jau yra išleidusi 7 skirtingus edukacinius žaidimus bei kelias modifikacijas, kurių bendras parsisiuntimų skaičius siekia keletą milijonų.

Antra, žaidimo tema yra aktuali daugybei tėvelių. „Pepi Bath“ žaidime vaikas mokosi atlikti įvairias su asmenine higiena susijusias užduotis, o tai svarbu visose pasaulio šalyse. Kai kuriose kultūrose higienos užimama ypatinga reikšmė lėmė kūrėjams netikėtą pasisekimą.

„Arabų šalyse jau pirmą dieną buvo toks sprogimas, tik nesupratome, kodėl. Iš tėvų daug sulaukdavome laiškų, kad šis žaidimas padėjo jiems išspręsti kai kurias vaikų higienos problemas“, – sako A. Griškevičius. Šiandien „PepiPlay“ kompanija jau yra išleidusi 7 skirtingus edukacinius žaidimus bei kelias modifikacijas, kurių bendras parsisiuntimų skaičius siekia keletą milijonų.

Adas Griškevičius su žmona ir verslo partnere Indre Selenyte / Asmeninio archyvo nuotrauka
Adas Griškevičius su žmona ir verslo partnere Indre Selenyte / Asmeninio archyvo nuotrauka

Etiška reklama

„PepiPlay“ kolektyvas laikosi griežtų etikos taisyklių reklamos srityje. Internetinės programėlių parduotuvės pilnos nemokamų žaidimų suaugusiems, o didžioji dalis skirtų vaikams yra mokamos. Anot A. Griškevičius, taip yra todėl, kad nemažai programėlių kūrėjų vaikams sąmoningai nenaudoja reklamos, kurią galėtų matyti mažamečiai. Tuo tarpu suaugusieji, žaidžiantys nemokamus žaidimus, gana greitai „užsikabina“ ir sutinka mokėti už papildomas funkcijas arba sąmoningai spustelėti reklamines nuorodas.

Vis tik, kai kuriose šalyse toks principas neveikia. Kartais neturtingų šalių vartotojai prašo, jog žaidimai būtų prieinami nemokamai ir sutinka, jog juose būtų naudojama reklama. Tačiau „PepiPlay“ kūrėjai nutarė įdiegti papildomą saugiklį.

„Įdėjome vieną reklamą, kurią pažiūrėjus galima žaisti 20 minučių nemokamai, bet padarėme užraktą, jog žaidėjas turėtų atsakyti į klausimą, pavyzdžiui, kiek yra 20+7, tad atrakinti reklamą gali tik tėvai“, – pasakoja A. Griškevičius.

Gražūs ateities planai

„PepiPlay“ sukurti edukaciniai žaidimai pasirodė itin naudingi ir vaikų su specialiais poreikiais ugdyme. „Pradėjome gauti laiškus, jog programėlė labai gerai veikia mokytojams, kurie užsiima vaikų su autizmu auklėjimu.

Prieš metus kūrėjai pradėjo bendradarbiauti su mokytoja iš Graikijos, kuri ankščiau pati įgarsindavo įvairias užduotis programėlėje, taip leisdama ja naudotis specialių poreikių turintiems vaikams. Buvo išsiaiškinta, jog patobulinta programėlės versija, kurioje visos užduotys būtų įgarsintos, leistų edukacija užsiimti patiems tėvams, be specialistų pagalbos.

„PepiPlay“ komanda tikisi ateityje kurti žaidimus, kurie padėtų specialių poreikių turinčių vaikų vystymuisi ir leistų į šį procesą labiau įsitraukti jų tėvams.

Šiuo metu vyksta pirmieji patobulinto žaidimo bandymai, o netrukus tikimąsi paleisti pilną versiją, skirtą Graikijos rinkai. „PepiPlay“ komanda tikisi ateityje kurti žaidimus, kurie padėtų specialių poreikių turinčių vaikų vystymuisi ir leistų į šį procesą labiau įsitraukti jų tėvams.

Taip pat A. Griškevičius sako, jog su mielu noru padėtų į žaidimų ir programėlių kūrimą norinčiam įsilieti jaunimui, pasidalindamas sukauptomis žiniomis ir rinkos išmanymu.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika