Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Lietuva balsavo prieš ES ministrų poziciją dėl žemės ūkio 

2018 kovo 19 d. 20:42
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuva pirmadienį balsavo prieš Europos Sąjungos (ES) ministrų poziciją dėl žemės ūkio finansavimo po 2020 metų, jiems nesusitarus dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo žemdirbiams.

Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius BNS telefonu iš Briuselio teigė, jog visą pirmadienį derintose kompromisinės Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos išvadose Lietuvos pozicija dėl išmokų suvienodinimo neatsispindėjo.

Be Lietuvos išvadoms dar nepritarė Latvija, Estija, Lenkija ir Slovakija.

Pasak R. Taraškevičiaus, daugelis ES žemės ūkio ministrų siūlė diskusijas dėl tiesioginių išmokų atidėti iki derybų dėl daugiamečio Bendrijos biudžeto pradžios, tačiau Lietuva norėjo, kad pirmadienį priimtoje pozicijoje šiuo klausimu būtų pareikšta aiški ministrų parama.

„Mintis buvo tokia, kad ES Taryba pripažįsta, jog yra skirtingos nuomonės valstybių narių dėl (tiesioginių išmokų – BNS) konvergencijos ir prie šio klausimo reikės grįžti, diskutuojant dėl daugiametės finansinės perspektyvos. Mes su tokiu paragrafu negalėjome sutikti, todėl ir nepritarėme“, – kalbėjo viceministras.

Bendra ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvada buvo paskutinė galimybė ES žemės ūkio ministrams padaryti įtaką būsimam Europos Komisijos (EK) pasiūlymui dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Teisinius pasiūlymus EK turėtų pristatyti gegužės pabaigoje.

Į Baltijos šalių ir Lenkijos balsą – neįsiklausyta

R. Taraškevičius tvirtino, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija bendrijos žemės ūkio ministrams pirmadienį pristatė praėjusią savaitę Rygoje patvirtiną bendrą poziciją dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo visos ES žemdirbiams, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta.

„Mes atskirai diskusijų kontekste pristatėme bendrą deklaraciją. Ten yra mums tinkantys punktai ir prašėme juos įdėti į bendrą deklaraciją, bet kai kurios šalys kryžiumi gulė prieš tai. Kai kurios šalys nenori girdėti žodžių „konvergencija“ ar „tiesioginės išmokos“. Čia tik kelio pradžia“, – kalbėjo viceministras.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

R. Taraškevičius teigė, kad pirmadienį nepritarimą tiesioginių išmokų suvienodinimui pareiškė Graikija, Italija, Olandija ir Belgija.

Vis dėlto R. Taraškevičius sakė, jog Baltijos šalys ir Lenkija pasiuntė stiprią žinutę kitoms ES narėms šiuo klausimu.

Lietuvos ūkininkai nuo įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvos žemdirbiai gauna kur kas mažesnes išmokas nei Vakarų Europos šalių ūkininkai – dėl to norima suvienodinti tiesiogines išmokas, nes tai kartu mažintų konkurencinius kai kurių ES narių pranašumus žemės ūkyje.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"