Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Lenkai lietuviams „pakišo kiaulę“ 

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Kaimyninės valstybės Lietuvą ne kartą yra įvėlusios į įvairius maisto produktų karus, pavyzdžiui, kiaulių, pieno. Nors dažniausiai importo iš mūsų šalies apribojimai ar draudimai motyvuojami ekonominėmis priežastimis, kartais prekybos suvaržymo „pamušalas“ yra būtent politinis.

Lietuva atsidūrė naujo prekybos karo epicentre. Lenkijos ūkininkams protestuojant dėl mažų kiaulienos supirkimo kainų šalyje, jos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Janas Krzysztofas Ardanowskis sustabdė kiaulienos ir kiaulių importą iš Lietuvos.

Premjeras Saulius Skvernelis aiškino, kad veiksmai, kurių ėmėsi kaimyninė Lenkija, prieštarauja Europos teisei. „Galiausiai, mes nesame gavę argumentuotų atsakymų, kodėl tokių veiksmų buvo imtasi. Dėl to dar visos diplomatinės priemonės nėra išnaudotos ir mes bet kokiu atveju išnaudosime. Jeigu ne, tai Lietuva taip pat turės imtis tam tikrų priemonių“, – tikino Vyriausybės vadovas.

Tai ne pirmas kartas, kai Lietuva su kaimyninėmis valstybėmis „kariauja“ prekybos frontuose. Su Latvija yra buvę pieno, kiaulių, alkoholio, sūrelių karai. Baltarusija yra draudusi įvežti lietuvišką kiaulieną. Panašių draudimų maisto produktų importui iš mūsų šalies yra taikiusi ir Rusija. Ji iki šiol iš Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) bei kitų Vakarų valstybių neįsileidžia mėsos ir jos gaminių, žuvies, pieno ir pieno produktų, daržovių ir vaisių, sūrio ir panašiai.

Tai ne pirmas kartas, kai Lietuva su kaimyninėmis valstybėmis „kariauja“ prekybos frontuose. Su Latvija yra buvę pieno, kiaulių, alkoholio, sūrelių karai.

Draugystės nesumažins

Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas įsitikinęs, kad „kiaulių karą“ Lenkija įžiebė grynai dėl ekonominių motyvų. „Čia nėra abejonių. Manau, Lenkija elgiasi šiek tiek ne pagal ES taisykles ir bando ginti savo rinką, kadangi mūsų produkcija yra gana konkurencinga. Čia neįžvelgiu politikos. Juo labiau, kad dabar mūsų santykiai geri, todėl šito tikrai negalima įtarti“, – kalbėjo jis.

BNS nuotr.
BNS nuotr.

G. Kirkilo teigimu, politiniai motyvai tam tikrų lietuviškų maisto prekių ar produktų įvežimo draudimus daugiausia lemia ne ES šalyse, pavyzdžiui, Rusijoje. Bendrijos valstybėse politikai galbūt gali griežčiau pasisakyti apie vidaus rinkos gynimą ir apsaugą, tačiau bet kokie ribojantys veiksmai kitų bloko šalių atžvilgiu esą ne visiškai teisėti, nes ES yra bendroji rinka.

Prekybos karai turi įtakos ekonomikai. Nors, kaip pastebėjo G. Kirkilas, mūsų šalies verslas sugeba labai greitai prisitaikyti prie pokyčių.

Prisiminęs įvairius prekybos karus su Latvija iki mūsų šalių narystės ES, G. Kirkilas sakė, kad tam tikros įtampos su kaimyne vis kildavo, o juos dažniausiai taip pat lemdavo ekonominiai motyvai. „Su Latvija pas mus yra visokių nesusipratimų, pavyzdžiui, dėl jūros sienos ir panašiai. Tokios įtampos vis kyla“, – pabrėžė jis. Priminsime, kad Latvija iki šiol nėra įteisinusi jūros sienos su Lietuva. Dvišalę sutartį „Dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje“ valstybės po ilgų ir sudėtingų derybų pasirašė 1999 metais. Tačiau ją ratifikavo tik mūsų Seimas. Latvijos Saeima šio klausimo sprendimą iki šiol atidėlioja, todėl sutartis negalioja. Manoma, kad latviai stabdo procesą dėl Baltijos jūroje galbūt glūdinčių naftos klodų.

Net jei įvairių prekybinių draudimų ir suvaržymų motyvai yra ekonominiai, pasak G. Kirkilo, jie turi įtakos ir politiniams valstybių santykiams. Tiesa, jo nuomone, dabar Lenkijos įvesti apribojimai nepaveiks mūsų dvišalių santykių. „Juolab, kad tai nėra labai jau ekonomiškai ypatingas reikalas. Čia ne „Mažeikių nafta“. Tarkime, kol nebuvo išspręsti šios įmonės klausimai, santykius tikrai veikė. Dabar, manau, užteks mūsų žemės ūkio ministrų pasišnekėjimų ir viskas bus išspręsta“, – vylėsi jis.

Prekybos karai turi įtakos ekonomikai. Nors, kaip pastebėjo G. Kirkilas, mūsų šalies verslas sugeba labai greitai prisitaikyti prie pokyčių. Spręsti prekybinius nesutarimus Seimo vicepirmininkas pirmiausia siūlo diplomatinėmis priemonėmis, dvišalių susitikimų ir pokalbių metu, jei reikia – ir neformaliai. Jei tokia taktika nepasiteisina, prašyti Europos Komisijos (EK) pagalbos. Bendraujant su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Rusija, esą būtina veikti bendrai po ES vėliava ir formuoti vieningą poziciją.

G. Kirkilas neprisiminė, kad Lietuva būtų kada ėmusi drausti maisto prekių ar produktų importą iš kitų šalių, išskyrus atvejus, kai, tarkime, kildavo pavojus iš užsienio įvežti ligomis užkrėstas daržoves, dėl afrikinio kiaulių maro importuoti kiaulieną ar panašiai.

Geriausias kelias – derėtis

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, buvęs premjeras Andrius Kubilius mano, kad kiekvienas produktų karas gali turėti skirtingas priežastis. „Susidūrimai su Rusija visada buvo grynai politiniai, nors ir būdavo pridengti kokiais nors sanitarijos ar higienos pažeidimais. Su kaimynais konfliktai dažniausiai kyla siekiant kažkokio konkurencinio pranašumo, politikos čia yra mažiausiai“, – sakė politikas.

BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vadinamojo „kiaulių karo“ su Lenkija detalių A. Kubilius prisipažino nežinantis, skaitęs tiek, kiek rašoma spaudoje, todėl negalįs pasakyti, kuri pusė yra teisesnė. Jei Lietuvos argumentai pagrįsti, tuomet, pasak politiko, „turime pagrindo ant kaimynės pykti“. „Matyt, tiesiog reikėtų paraginti Lenkiją elgtis pagal europines normas“, – išeitį siūlė buvęs premjeras. Jo požiūriu, bet kokių konfliktų geriausias sprendimo būdas – kalbėtis ir išsiaiškinti. „Eiti į prekybinius karus, kurie dabar pasidarė tokie populiarūs Amerikos-Kinijos kontekste, nėra produktyvu. Ypač, kai Lietuva nėra didelė ekonomika“, – mano A. Kubilius. Jis prisiminė, kad nemažai mūsų šalies verslininkų naujų rinkų paiešką pradėjo dar 2000-aisiais, kai žlugo Rusijos ekonomika. „Tie, kurie liko tos šalies rinkoje, buvo įspėti dėl galimos rizikos. Kol viskas gerai, ta rinka gal ir pelninga. Bet ji labai greitai gali tapti bloga. Tuomet verslui buvo tiesiai pasakyta – nekeikite Lietuvos valdžios, kad ji nesugeba apginti jūsų interesų Rusijos rinkoje, nes apie pavojus buvote įspėti“, – pasakojo A. Kubilius.

Įvairūs motyvai

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas akcentavo, kad vadinamuosius prekybos karus lemia įvairūs motyvai, tai priklauso ir nuo valstybės, kuri imasi įvairių draudimų. „Tarkime, Rusija ekonomines sankcijas ar kažkokius papildomus draudimus mėgsta įvesti tiesiog kaip bausmės instrumentą. Ne dėl to, kad labai saugotų savo rinką nuo kažkokių importo šaltinių, bet dažniausiai dėl to, kad parodytų savo galią ir sukeltų kažkokią ekonominę žalą šalims, paprastai – mažesnėms, kurios pykstasi su Rusija arba kelia jai susierzinimą. Iš Rusijos pusės labai dažnai matydavome tokius bausmės atvejus“, – kalbėjo politologas.

BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kitos šalys, anot T. Janeliūno, taikydamos įvairius importo apribojimus turi labai racionalinius ekonominius išskaičiavimus saugoti savo rinką, vietos gamintojus nuo papildomų importo šaltinių. Jis svarstė, kad šį kartą lietuviškai kiaulienai Lenkijos pritaikyti apribojimai greičiausiai ir remiasi tokiu motyvu. „Kartais tai gali būti kažkoks derybų instrumentas ar pretekstas norint platesniu kontekstu susiderėti dėl abipusiai palankesnių sąlygų, taip pat galbūt gauti priėjimus į tos šalies rinką, suvienodinti reikalavimus ir panašiai. Motyvų gali būti gana įvairių“, – vardijo jis.

Tai, ar Lenkijos sprendimas uždrausti lietuviškos kiaulienos importą nepakenks pastaruoju metu pagerėjusiems dvišaliams politiniams santykiams, T. Janeliūno manymu, priklausys nuo kelių dalykų. Pirmiausia nuo to, kiek mes patys eskaluosime šį klausimą, ar į tai žiūrėsime, kaip į politinį grasinimą, politizuotą bandymą dirbtinai prastinti santykius, ar tai kaip elementarų prekybinį reikalą, kurį galima išspręsti įvairiais būdais, taip pat – ir su EK pagalba. „ES vidaus prekyba yra reguliuojama labai preciziškai ir iš tikrųjų šalys narės negali per daug improvizuoti priimdamos kažkokius draudimus prekėms ar paslaugoms iš kitų šalių. Šiuo atveju, manau, tai gali būti labiau techninis dalykas. Tačiau, žinoma, jeigu patys norėsime jį politizuoti, tai išpūsti didelį burbulą galima visada“, – pažymėjo VU TSPMI profesorius.

Konfliktai būna trumpalaikiai

Vilniaus universiteto dėstytojas ekonomistas Justas Mundeikis sutinka, kad įvairius maisto produktų karus sukelia ne tik ekonominės, bet pirmiausia politinės priežastys. „Prezidentas Donaldas Trumpas į politiką atėjo gindamas savo tezę Make America Great Again ir žadėdamas, kad padidins vietinės pramonės galimybes eksportuoti ir konkuruoti su Kinija. Ko gero, čia galima įžvelgti tam tikrų ekonominių temų išnaudojimą politiniams tikslams pasiekti“, – sakė ekonomistas. Iliustruodamas, kaip minėti konfliktai veikia nedidelių šalių rinką, J. Mundeikis priminė, kaip Rusijai paskelbus maisto produktų iš ES blokadą, Lietuvos įmonės ėmėsi dairytis naujų rinkų. „Automatiškai atsirado nemažai papildomų kaštų. O jei produktai buvo parduodami ne su nuosavu prekės ženklu, o su vadinamuoju white label – baltąja etikete, kurią užsideda vietiniai pardavėjai, pelnas gerokai mažėjo. Tai pavojingas dalykas“, – pastebėjo J. Mundeikis. Jo teigimu, panašūs karai ilgai netrunka, o įvairūs draudimai paprastai tėra trumpalaikiai. „Ribojant importą, automatiškai brangsta šalies valiuta. Dėl to mažėja jos eksportas. Vartotojams tai nėra naudinga“, – pastebėjo ekonomistas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika