Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Latvija lietuviams alkoholio parduos mažiau 

2019 kovo 1 d. 06:00
Plūstant "alkoholinių" turistų iš Estijos ir Suomijos srautui, Latvijos pasienyje pristatyta specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių.
Plūstant "alkoholinių" turistų iš Estijos ir Suomijos srautui, Latvijos pasienyje pristatyta specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių.
superalko.lv nuotrauka

Nuo kovo 1 dienos Latvijoje brangsta alkoholiniai gėrimai, bet ne tiek, kad šalis negalėtų uždirbti iš estų. Stipriojo alkoholio akcizą tuo pat metu didina ir Lietuva. Manoma, jog alkoholinio turizmo kryptys šiek tiek pasikeis.

Kaip praneša agentūra LETA, Latvijos valstybės paslaugų tarnyba informavo apie alkoholinių gėrimų akcizo padidinimą ir apskaičiavo, kad puslitris alaus turėtų pabrangti 2 centais, 0,75 litro vynas – 8 centais, o puslitris degtinės – 41 centu.

Biudžetą turtina kaimynai

Tarnyba pažymi, jog alkoholio akcizai šalyje didinami nuosaikiai ir laipsniškai. Antai stipriojo alkoholio akcizas Latvijoje nuo kovo bus panašus kaip Lietuvoje, tačiau gerokai mažesnis negu Estijoje. Taigi Latvijos alkoholio pramonę ir prekybą toliau aktyviai palaikys estai, o lietuviai artimiausiems kaimynams bus ne tokie reikšmingi.

Estija, pagal gyventojų skaičių perpus mažesnė už Lietuvą, didžiuojasi, jog suvartoja gerokai mažiau alkoholio, tačiau šią šalies statistiką gerina aktyvūs estų apsipirkimai Latvijoje ir Rusijoje, o blogina – aktyvūs „alkoholio“ turistai iš Skandinavijos valstybių, ypač iš Suomijos, bei estų ekonominiai emigrantai, dirbantys Suomijoje.

Lietuva grynojo alkoholio akcizą nuo kovo 1 dienos didina dešimtadaliu – nuo 1665,04 euro iki 1832 eurų už hektolitrą. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkai dar praėjusių metų gruodį prognozavo, kad pakėlus alkoholio akcizą 10 proc. Lietuvos rinka rizikuoja prarasti iki 54 mln. eurų, o mūsų valstybės biudžetas – netekti 18–31 mln. eurų pajamų per metus.

Estai persigalvojo

Dar labiau padidinti alkoholio akcizą planavo ir estai, bet, įvertinę pusšimčio milijonų netektį biudžete dėl ankstesnio akcizų kėlimo, nusprendė atsisakyti tokio sumanymo. Tuo metu Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pasiūlęs didinti stipriojo alkoholio akcizus, svajojo, kad iš jų valstybės biudžetas, skaičiuojant aritmetiškai, neva papildomai gaus 5 mln. eurų pajamų.

Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizų tarifai Lietuvoje buvo keliami kasmet ketverius metus iš eilės, 2014–2017 metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimais, per tą laiką vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – 4 procentais.

Latvijos alkoholio pramonę ir prekybą toliau aktyviai palaikys kaimynai estai, o lietuviai artimiausiems kaimynams bus ne tokie reikšmingi.

Naujausiais VMI duomenimis, deklaruoti alkoholio akcizai šį sausį siekė 28,392 mln. eurų – tai 36,8 proc. daugiau nei 2018-ųjų sausį (20,749 mln. eurų). Spiritinių gėrimų akcizų pajamos padidėjo 52,9 proc., iki 19,515 mln. eurų, alaus – 12,7 proc., iki 6,07 mln. eurų, vyno – 6,8 proc., iki 2,269 mln. eurų, tarpinių produktų – 12,2 proc., iki 538 tūkst. eurų.

Didmeninė prekyba alkoholiu, kaip rodo sandėlių duomenys, sausį augo: spiritinių gėrimų – 53 proc., alaus – 12,7 proc., tarpinių produktų – 8,7 proc., vyno – 6,4 procento.

Lietuviai trauks į Lenkiją

Latvijai padidinus stipriojo alkoholio akcizus žmonės, gyvenantys šios valstybės pasienyje, rečiau žengs per sieną pirkti stipresnio alkoholio, tačiau dažniau lankysis Lenkijoje, juo labiau kad ten pigesni ir maisto produktai bei daug kitų prekių. Į Lenkiją nesivaržo traukti daugybė Lietuvos gyventojų. Šioje šalyje plataus vartojimo prekių kainų skirtumą lemia ne tik keturgubai mažesnis akcizas (Lenkijoje maisto produktai apmokestinami 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifu, o Lietuvoje – 9–21 proc.), bet ir valiutų kurso svyravimai.

Lietuvos banko duomenimis, pernai apsipirkti Lenkijoje palankiausia buvo liepos pradžioje, kai euras oficialiai kainavo 4,36 zloto, o nepalankiausia – balandžio viduryje. Šiemet nepalankiausia buvo sausio pabaiga (oficialus kursas – 4,27 zloto už eurą), geriausia – dabar, kai euras oficialiai keičiamas į 4,33–4,34 zloto.

Alaus rinka trauksis

Lietuvos alaus rinka, pernai dėl palankios vasaros sumažėjusi tik 8 proc., šiemet turėtų smukti gerokai mažiau – apie 0,5 proc., prognozuoja alaus gamybos grupės „Carlsberg“ valdoma Lietuvos rinkos lyderė bendrovė „Švyturys-Utenos alus“.

„Kiekvienam žaidėjui yra iššūkis, traukiantis rinkai, išlaikyti finansinius rezultatus. Metai iš metų alaus rinka traukiasi, pernai, palyginti su 2017 metais, rinka nukrito 8 proc. ir tai – tik fantastiškos vasaros dėka. Šiemet planuojame mažą – 0,5 proc. – susitraukimą, bet vasara, žinoma, negali būti geresnė, gali būti tik blogesnė“, – BNS sakė „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg Baltic“ vadovas Rolandas Viršilas.

Jo manymu, alaus rinkos traukimąsi Lietuvoje visų pirma lemia mažėjantis gyventojų skaičius. Procesą dar paspartina nesubalansuota akcizų politika – žmonėms apsimoka pirkti kaimyninėse valstybėse ar tiesiog pereiti prie stipresnių gėrimų.

R. Viršilo teigimu, nepaisant rinkos traukimosi, praėję metai grupei buvo ypač geri – Baltijos šalyse „Carlsberg“ jos pajamos augo 7 proc., iki 317 mln. eurų, o „Švyturio-Utenos alaus“ apyvarta (su mokesčiais) augo 7,2 proc., iki 164 mln. eurų (2017 m – 153 mln. eurų).

2018 metais Lietuvoje „Švyturys-Utenos alus“ pardavė 4 proc. daugiau – 139 mln. litrų įvairių gėrimų, pranešė BNS.

Estijoje, kur dėl itin aukštų akcizų gyventojai ir suomių turistai apsiperka Latvijos pasienyje, „Saku“ pardavimai mažėjo 2 proc. – iki 118 mln. litrų.

Latvijoje, kuri dėl mažiausių akcizų pritraukia kaimyninių valstybių pirkėjus, „Aldaris“ pardavimai šoktelėjo 10 proc. – iki 47 mln. litrų.

BNS

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika