Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Konkurencinę kovą pralaiminti Lietuva mažins energetikos mokesčius 

2019 sausio 22 d. 09:57
"ORLEN Lietuva“ naftos produktų perdirbimo gamykla Mažeikiuose
"ORLEN Lietuva“ naftos produktų perdirbimo gamykla Mažeikiuose
Įmonės nuotrauka

Lietuva šiuo metu yra viena iš nedaugelio Vidurio ir Rytų Europos valstybių, kurios netaiko vadinamųjų energetikos infrastruktūros mokesčių lengvatų stambiems pramonės vartotojams. Dėl to elektros kaina energijai imlioms įmonėms Lietuvoje yra viena didžiausių regione. Tai mažina mūsų šalies investicinį patrauklumą ir ji pralaimi konkurencinę kovą dėl investicijų į didžiausią pridėtinę vertę kuriančią gamybos pramonę.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) teigiamai vertina rengiamą lengvatą. Ministerija artimiausiu metu ketina pateikti Vyriausybei tvirtinti tvarką, pagal kurią pramonės įmonės galės kreiptis į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų administratorių „Baltpool“ dėl dalies šių lėšų susigrąžinimo. Su Europos Komisija (EK) jau suderinta VIAP diferencijavimo tvarka numato, kad elektros energiją intensyviai naudojančių pramonės šakų įmonės už per metus suvartotą elektros energijos kiekį, viršijantį 1 gigavatvalandę (GWh), galėtų susigrąžinti 85 proc. VIAP dalies, skirtos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinti.

Tačiau, verslo nuomone, ne visos problemos išspręstos.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius teigė, jog nuo šiol VIAP lengvata galės pasinaudoti ne tik tam tikrų sektorių įmonės, kurių elektros vartojimo intensyvumas siekia bent 20 procentų.

„VIAP lengvatos taikymo sritys apims tam tikras maisto, tekstilės, chemijos, medienos bei kitų pramonės sektorių šakas, išvardytas Europos Komisijos komunikato 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse, jei įmonė per metus suvartoja daugiau kaip 1 GWh elektros ir bent 30 proc. pajamų gauna iš nurodytos veiklos. Vadinasi, įmonė VIAP lengvata galės pasinaudoti, jei veikia atitinkamame sektoriuje, o elektros intensyvumo rodiklio vertinti nereikės. Anksčiau tokio tikslumo nebuvo. Tai sudaro sąlygas kur kas didesniam įmonių skaičiui pretenduoti į lengvatą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė R. Sartatavičius.

Pasak jo, prieš savaitę susitikime Energetikos ministerijoje siekta iki galo išsiaiškinti Vyriausybės nutarimo dėl VIAP elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo projekto nuostatas.

„Įmonėms nebuvo aišku, ar auditą reikia atlikti kas 4 metus, ar visgi reikia pateikti ne senesnę nei 2 metų ataskaitą. Veikiant nepertraukiamos gamybos režimu, veiklos stabdymai įrangai sumontuoti planuojami bent 4 metus į priekį, todėl trumpesnis periodas labai apsunkintų priemonių diegimą praktikoje“, – aiškino LPK vykdomasis direktorius.

Lengvata galės pasinaudoti tiek jau veikiančios, tiek naujai investavusios energijai imlios pramonės įmonės.

Taip pat įmonėms, pasak jo, rūpėjo, ar siekiant susigrąžinti per metus sumokėtą VIAP dalį paraišką reikia pateikti nesibaigus metams ir nežinant galutinių elektros energijos vartojimo kiekių bei atitinkamų VIAP sumų. „Nebuvo aišku, kodėl siekiant apibrėžti grąžintinos sumos maksimumą pasirinkta sudėtinga formulė, nors kiekvienais metais įmonės sumokamas VIAP yra aiškus ir konkretus dydis. Šiuos bei kitus klausimus uždavusios įmonės gavo atsakymus ir galutinai baigti derinimą planuojama šią savaitę“, – sakė R. Sartatavičius.

Vis dėlto, pasak jo, lieka neišspręsta ilgametė problema – neužtikrinamas VIAP aiškumas, skaidrumas, dydžio ir nomenklatūros stabilumas bei lankstumas. VIAP nustatymo principai nėra aiškiai apibrėžti, o vartotojo ir gamintojo VIAP mokestis yra nepagrįstai ir neteisėtai didelis, kadangi poįstatyminiais aktais yra neteisėtai išplėstas VIAP paramą gaunančių subjektų ratas. VIAP už nuosavos gamybos elektros energiją apskritai neturėtų būti taikomas.

Gavo Europos Komisijos pritarimą

Sausio 8 dieną Europos Komisija patvirtino VIAP diferencijavimo energijai imlioms pramonės bendrovėms galimybę. Kaip jau minėta, su EK suderinta tvarka numato, kad elektros energiją intensyviai naudojančių pramonės šakų įmonės, už per metus suvartotą elektros energijos kiekį, viršijantį 1 GWh, galėtų susigrąžinti 85 proc. VIAP dalies, skirtos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinti.

Prašymus šiai lengvatai gauti už 2019 metus bendrovės turės pateikti iki 2019 metų liepos 1 dienos, o vėlesniais metais – iki einamųjų metų vasario 1 dienos.

Praėjusių metų liepą Seimas pritarė, kad intensyviai elektros energiją naudojančiuose pramonės sektoriuose veikiančioms įmonėms būtų mažinama mokesčių našta.

Lengvata galės pasinaudoti tiek jau veikiančios, tiek naujai investavusios energijai imlios pramonės įmonės. Sukūrus geresnes verslo sąlygas, per ateinančius 15 metų planuojama pritraukti investicijų už daugiau nei 700 mln. eurų.

Panašias diferencijuotas VIAP schemas mūsų regione jau taiko Lenkija, Latvija, Rumunija, Slovėnija, Čekija ir Bulgarija.

Dideli tarifai kenkia pramonei

Energetikos ministerijos duomenimis, daugiau nei 1 GWh elektros energijos per metus suvartojančių įmonių Lietuvoje galėtų būti apie 150. Dalis šių įmonių priklauso tokioms pramonės šakoms kaip plastiko gamyba, trąšų ir azoto junginių gamyba, organinių ir neorganinių chemijos junginių gamyba, rafinuotų naftos produktų gamyba bei kitos.

Kol kas neaišku, kokią bendrą sumą galėtų susigrąžinti visos šalies įmonės, suvartojančios daugiau kaip 1 GWh elektros energijos per metus, jeigu jos susigrąžintų 85 proc. VIAP dalies, skirtos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinti.

„Su Europos Komisija suderintoje schemoje numatyta maksimali suma – iki 30 mln. eurų per metus, tačiau tikrieji skaičiai bus aiškūs, pradėjus veikti šiam VIAP diferencijavimo modeliui“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Andrius Jovaiša, Energetikos ministerijos vyriausiasis specialistas komunikacijai.

„Lietuvos žinios“ rašė, kad dideli energetikos mokesčiai mažina šalies įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Trąšų, cemento, stiklo, chemijos produktų gamybos ir kitos Lietuvos pramonės įmonės, naudojančios daug energijos, patiria dideles netiesiogines išlaidas dėl nuolat keliamų energijos kainų. Beveik visos Lietuvos chemijos pramonės įmonės dalyvauja tarptautinėje konkurencijoje, nes didžiąją dalį produkcijos eksportuoja. O energijos ištekliai Lietuvoje yra brangesni negu Europoje ir pasaulyje. Didesnę jų kainą didžiąja dalimi lemia politikų priimti sprendimai.

Lieka mokestis pasigamintai elektrai

Investuotojai kartais net nesupranta, kad Lietuvoje energijos perdavimo kainoje yra paslėptas VIAP mokestis. Kitose šalyse to nėra.

Užsienio ir Lietuvos verslininkams nesuprantama, kad VIAP mokesčiais apmokestinama ir energija, kurią įmonės pasigamina ir suvartoja pačios. AB „ORLEN Lietuva“ atstovai „Lietuvos žinioms“ yra teigę, jog situacija, kai elektros energijos gamintojai, patys suvartojantys savo pasigamintą energiją, turi mokėti VIAP, yra nesąžininga.

Tačiau verslo itin kritikuojamas įpareigojimas pramonės įmonėms mokėti VIAP už pačių pasigamintą elektros energiją lieka galioti ir toliau. „Taip, šis įpareigojimas išlieka, kaip ir galiojo ligi šiol. VIAP diferencijavimo schema buvo sukurta, siekiant didinti daug elektros energijos suvartojančių pramonės įmonių konkurencingumą bei pritraukti užsienio investicijas“, – tikino A. Jovaiša.

FAKTAI

Didžiausi mokesčiai regione

Lietuva yra viena iš nedaugelio Vidurio ir Rytų Europos valstybių, kurios netaiko vadinamųjų energetikos infrastruktūros mokesčių lengvatų stambiems pramonės vartotojams, dėl to elektros kaina energijai imlioms įmonėms čia yra viena didžiausių regione.

Kad padėtis pasikeistų, Lietuva turėtų mažinti energijos mokesčių naštą didžiausioms įmonėms teikdama joms atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) lengvatas, kaip tai daroma daugelyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Prie tokių išvadų priėjo VšĮ „Investuok Lietuvoje“, 2018 metais pristačiusi tyrimą „Investicinės aplinkos gerinimo pasiūlymai aukštos pridėtinės vertės pramonės pritraukimui“.

Gamybos sąnaudos užima svarbią vietą tarp svarbiausių veiksnių, lemiančių investuotojų pasirinkimą, į kurią pasaulio vietą investuoti. Elektros energijos kaina yra vienas pagrindinių kriterijų lyginant veiklos sąnaudas skirtingose šalyse.

Kompanijos „Cushman & Wakefield“ gamybos rizikos indeksas (angl. Manufacturing Risk Index) rodo, kad aukšto automatizacijos lygio gamybos įmonių pasirinkimą, kur investuoti, daugiausia lemia aplinka (40 proc.), rizika (20 proc.) ir sąnaudos (40 proc.).

Sąnaudų struktūrą pagal svarbą investuotojai skirsto į keturias dalis: 40 proc. sąnaudų vertės yra elektros kaina, 40 proc. – darbo, 10 proc. – statybos sąnaudos ir 10 proc. nuosavybės įregistravimo išlaidos.

Agentūros „Investuok Lietuvoje“ atliktas tyrimas atskleidė, kad pagal šiuos kriterijus Lietuva regione atrodo kaip viena nepatraukliausių investuoti į aukšto automatizacijos lygio gamybą.

Lietuva, Vengrija ir Slovakija netaiko AEI rinkliavos lengvatų elektros energijai imlioms pramonės šakoms, nors tai daro 7 iš 10 regiono šalių, tokios kaip Bulgarija, Slovėnija, Lenkija, Rumunija, Čekija, Estija, Latvija (nuo 2017 metų gegužės).

Tyrimas rodo, kad VIAP tarifas asmenims, išskyrus gamintojus, vartojančius pasigamintą elektros energiją savo reikmėms, Lietuvoje sudaro kone penktadalį (19 proc.) elektros kainos. Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje sudarė 53 proc. visos elektros kainos. Skirstymo vidutinės įtampos tinklais paslaugos sudarė 11 proc., sisteminių paslaugų tarifas – 8 proc., perdavimo paslaugų tarifas – 9 proc. visos elektros kainos.

Energetikos mokesčių ir rinkliavų dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Didžiausią VIAP dalį sudaro rinkliava, skirta AEI remti.

Vidurio ir Rytų Europos valstybės, konkuruodamos dėl investicijų pritraukimo, elektros kainą stambiems vartotojams mažina taikydamos AEI rinkliavos lengvatas.

Lenkijoje elektros energijai imlios pramonės šakos atleidžiamos nuo dalies AEI rinkliavos. Atsižvelgiant į elektros energijos vartojimo intensyvumą, lengvata sudaro nuo 20 iki 85 procentų. Lengvata gali naudotis apie 940 įmonių.

Rumunijoje lengvatą gauna įmonės, kurios bendrai suvartoja apie 9 TWh elektros energijos per metus. Rumunija taiko 40–85 proc. AEI rinkliavos lengvatą elektros energijos vartojimui imlioms šakoms.

Slovėnijoje paramos schema taikoma įmonėms, suvartojančioms daugiau kaip 1 GWh elektros energijos per metus. Lengvata sudaro 70 proc. AEI rinkliavos. Įmonėms, kurių elektros energijos vartojimo intensyvumas viršija 20 proc., sumokama AEI rinkliava negali viršyti 4 proc. įmonės bendrosios pridėtinės vertės.

Latvijoje lengvata sudaro 85 proc. AEI rinkliavos. Paramos schema taikoma įmonėms, suvartojančioms daugiau kaip 0,5 GWh elektros energijos per praėjusius metus, taip pat įmonėms, kurių elektros energijos vartojimo intensyvumas viršija 20 proc. per pastaruosius 3 metus bei dar kai kurioms įmonėms.

Šaltinis: LŽ

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika