Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Konkurenciją reikšmingai riboja pačios valstybės veiksmai 

2019 vasario 13 d. 10:00
Konkurencijos taryba nuo 2017 metų sausio turi galimybę skirti baudas viešojo administravimo subjektams už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.
Konkurencijos taryba nuo 2017 metų sausio turi galimybę skirti baudas viešojo administravimo subjektams už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.
BNS nuotrauka

Politikai mėgsta pasakoti, kaip valstybės įmonės siūlys prekes mažesne kaina ar nemokamai, o dalis šalies visuomenes tuo tiki. Bet valstybės įmonės konkurencija rinkoje, kurioje veikia privatus verslas, bemaž visais atvejais atsisuka prieš vartotojus, nors jos įsiliejimas į rinką paprastai dangstomas viešuoju interesu.

Kaip interviu „Lietuvos žinioms“ pabrėžė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, prekę gavę nemokamai patys tampame preke.

– Valstybės įmonių bandymai pelnytis iš monopolinės padėties bei varžyti konkurenciją laisvojoje rinkoje neduoda ramybės privačioms bendrovėms – tai viena, tai kita tokia įmonė paskelbia planus teikti paslaugas sektoriuose, kur jau yra privataus verslo konkurencija. Ar pastebite valstybės ketinimus konkuruoti su privačiu verslu?

– Valdžios institucijų valdomų įmonių yra įvairiausiuose sektoriuose: nuo paslaugų, pavyzdžiui, kavinių ar poilsio namų, mažmeninės prekybos, iki infrastruktūros sektorių. Nors po kiekvienų rinkimų politikai peržiūri valstybės įmonių dalyvavimą ūkinėje veikloje, tačiau vienos yra „peržiūrimos“, o kitos atsiranda. Matyt, esminė bėda – konstitucinių Lietuvos ūkio pagrindų nepaisymas.

Konkurencijos ribojimai atsisuka prieš vartotojus, jie silpnina valstybės ekonomiką ir konkurencingumą. Ne kartą Konkurencijos taryba yra atkreipusi dėmesį, kad valstybė, užuot tapusi privataus verslo konkurente, turėtų labiau rūpintis konkurencijos skatinimu, ieškoti priežasčių, kas jai trukdo.

Vienas reikšmingai konkurenciją ribojančių veiksnių yra pačios valstybės veiksmai, t. y. neskaidrus, perteklinis, protekcionistinis, diskriminacinis reguliavimas, kuris trukdo naujiems žaidėjams ateiti į Lietuvos rinką ir padidinti konkurenciją. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – pakanka pasižvalgyti į mūsų kaimynus baltarusius arba pasidomėti naujienomis iš Venesuelos bei Kubos.

– Kokius ryškesnius valstybės įmonių ketinimus įsilieti į laisvąją rinką kartu su privačiomis įmonėmis išskirtumėte?

– Nemažą atgarsį sukėlė dar pernai paskelbti planai kurti valstybinių vaistinių tinklą. Mūsų nuomone, įstatymo projekto rengėjai siūlo kraštutines priemones, tačiau neįvertino pasekmių rinkai, nepateikė skaičiavimų, kiek tokių priemonių įgyvendinimas gali kainuoti ir kokią naudą vartotojams atneš. Be to, dėl valstybės pasiryžimo dalyvauti prekybos vaistiniais preparatais veikloje atsiranda įvairios teisinės ir ekonominės rizikos: interesų konfliktas, neskaidrumas, korupcija, neefektyvumas, neteisėta valstybės pagalba bei investavimo regione nepatrauklumas. Todėl Konkurencijos taryba siūlo kompleksiškai peržiūrėti šios srities teisės aktus – jie yra neaiškūs, neskaidrūs, numato daugiau išimčių nei taisyklių.

Dar vienas pavyzdys yra planai visų biudžetinių įstaigų ir kitų institucijų sąskaitas atidaryti bendroje sąskaitų tvarkymo informacinėje sistemoje ir lėšas iš komercinių bankų ar kitų finansinių įstaigų perkelti į Lietuvos banką. Savo išvadoje Konkurencijos taryba akcentavo, kad Finansų ministerija pirmiausia turi įvertinti visą galimą tokio teisinio reguliavimo riziką ir neigiamas pasekmes rinkai bei jos dalyviams, t. y. komerciniams bankams.

Vienas reikšmingai konkurenciją ribojančių veiksnių yra pačios valstybės veiksmai, t. y. neskaidrus, perteklinis, protekcionistinis, diskriminacinis reguliavimas.

Dauguma kitų Konkurencijos tarybos nagrinėjamų atvejų yra susiję su tam tikrų įmonių, dažniausiai priklausančių savivaldybėms, protegavimu. Pavyzdžiui, šiuo metu Konkurencijos taryba vykdo tyrimą ir aiškinasi, ar Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama sprendimą be konkurso pavesti savo įmonei 20 metų patikėjimo teise valdyti ir naudoti Fabijoniškių baseiną, nepažeidė Konkurencijos įstatymo.

Jau daug metų raginame Sveikatos apsaugos ministeriją peržiūrėti sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo sistemą, kuri sukuria nevienodas sąlygas privačioms ir valstybinėms gydymo įstaigoms.

– Ar tokie valstybės įmonių ketinimai paprastai „nugesinami“, kilus privataus verslo pasipriešinimui?

– Pavyzdžių yra įvairių. Kai kurie valstybės įstaigų ar savivaldybių ketinimai atšaldomi ne tik įspėjus Konkurencijos tarybai ar kilus pasipriešinimui, bet ir numačius tam tikrus saugiklius teisės aktuose. Priminsiu, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybės gali steigti naują įmonę arba patikėti naują ūkinę veiklą jau veikiančiai bendrovei tik gavusios Konkurencijos tarybos sutikimą.

Pernai dviem savivaldybėms tokio leidimo nedavėme. Kelmės rajono savivaldybė norėjo patikėti savo valdomai bendrovei Kelmės autobusų parkui teikti didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių plovimo paslaugas, t. y. steigti plovyklą, nors tokias paslaugas galėjo pirkti rinkoje. Klaipėdos rajono savivaldybei neleidome patikėti pakelių šienavimo paslaugos teikimo jai priklausančiai viešajai įstaigai „Gargždų švara“ paaiškėjus, kad rinkoje veikia bent trys tokią paslaugą galintys teikti ūkio subjektai.

– Ar teisingai teigiama, kad valstybės ar savivaldybės įmonių kišimasis į laisvąją rinką niekada neduoda naudos vartotojams?

– Lietuvoje yra keletas sektorių, kur susiformavusios natūralios monopolijos, pavyzdžiui, vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas, šilumos tiekimas. Strategiškai ir valstybės saugumo požiūriu svarbus energetikos sektorius ir geležinkelio infrastuktūra. Šiuose sektoriuose savivaldybių ir valstybės įmonių veikimas pateisinamas, bet turi būti nubrėžtos ribos ir laikomasi bendro principo, kad valstybė versle dalyvauja tik išimtiniais atvejais.

Jūratė Šovienė: "Vienas reikšmingai konkurenciją ribojančių veiksnių yra pačios valstybės veiksmai, t. y. neskaidrus, perteklinis, protekcionistinis, diskriminacinis reguliavimas." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Jūratė Šovienė: "Vienas reikšmingai konkurenciją ribojančių veiksnių yra pačios valstybės veiksmai, t. y. neskaidrus, perteklinis, protekcionistinis, diskriminacinis reguliavimas." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Prieš keletą metų Konkurencijos tarybos atliktas atliekų rinkos tyrimas parodė tendenciją, kad tose savivaldybėse, kurios organizuoja konkursus paslaugai teikti, gyventojai moka nuo 5 iki 100 proc. pigiau nei tose, kurios perka iš savų įmonių be konkursų. Patirtis rodo, kad valstybės dalyvavimas rinkose, kuriose veikia privatūs ūkio subjektai, yra nepateisinamas. Kita vertus, net ir neturėtume to svarstyti, nes 1992 metais Lietuva apsisprendė, kad valstybė reguliuos ūkinę veiklą, o verslas bus kuriamas privačių subjektų iniciatyva.

– Paprastai valstybės įmonių konkuravimas su privačiu verslu motyvuojamas vartotojų interesais. Kokie yra tikrieji motyvai – gal pastebimas sustiprėjęs spaudimas valstybės įmonėms uždirbti pelno?

– Demokratinėje teisinėje valstybėje svarbu, kad vartotojų interesas būtų užtikrinamas nepažeidžiant esminių principų, dėl kurių yra sutarta, – Konstitucijos. Bet politikams patinka pasakoti apie tai, kad valstybės įmonės teiks prekes mažesne kaina, nemokamai ir pan. Deja, dalis visuomenes tiki, kad kažką galima gauti nemokamai. Neturėtume pamiršti: jeigu prekę gauname nemokamai, patys esame prekė.

Lietuvai būtina sukurti aiškią valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų veiklos tikslų kėlimo ir rodiklių vertinimo sistemą bei užtikrinti efektyvią institucinę priežiūrą, taip pat aiškiai įvardyti išimtinius atvejus, kai valstybė gali dalyvauti versle.

– Kaip vertinate siūlymą atsisakyti vidaus sandorių praktikos ir privatizuoti visas prie valstybės įmonių veikiančias antrines įmones?

– Konkurencijos taryba taip pat laikosi pozicijos, kad vidaus sandorių, ypač sudaromų tarp viešojo administravimo institucijų ir jų įsteigtų įmonių, turėtų būti atsisakyta, nes jais ribojama konkurencija. Turi būti laikomasi bendro principo, jog valstybė versle dalyvauja tik išimtiniais atvejais. Taigi, jeigu antrinės įmonės paslaugas galima įsigyti rinkoje, valstybė neturėtų tokia veikla užsiimti.

– Kaip Vakarų valstybėse vertinamas ir kontroliuojamas valstybės įmonių bandymas konkuruoti su privačiu verslu?

– Įvairiose užsienio valstybėse yra pasirinktas skirtingas modelis, kurį nulėmė valstybės bei privataus verslo raidos istorija. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, pavyzdžiui, perteklinio reguliavimo panaikinimas Japonijoje duoda 36 mlrd. JAV dolerių naudos kasmet. Nuolatinis 2,5 proc. Australijos bendrojo vidaus produkto augimas yra šios šalies vyriausybės įvykdytų konkurenciją skatinančių reformų nuopelnas. Skaičiuojama nauda vidutiniam šeimos ūkiui siekia 4 tūkst. eurų per metus.

Teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimo metodika, parengta pagal EBPO rekomendacijas ir patvirtinta Vyriausybės nutarimu, Lietuvoje yra privaloma nuo 2012 metų. Mechanizmas turėtų būti toks: teisės akto projekto rengėjas identifikuoja problemą, apsvarsto kelias alternatyvas, kaip ją spręsti, ir pasirenka mažiausiai konkurenciją ribojantį sprendimą. Deja, tokio vertinimo dar neteko matyti.

– Ar Konkurencijos taryba gali užkirsti kelią valstybės įmonei įžengti į rinką, kurioje jau sėkmingai veikia privatus verslas?

– Dėl teisės aktų projektų teikiame rekomendacijas. Nustačius pažeidimus, taip pat ir viešojo administravimo subjektų, Konkurencijos tarybos sprendimai yra privalomi. Nuo 2017 metų sausio Konkurencijos tarybai numatyta galimybė skirti baudas viešojo administravimo subjektams už Konkurencijos įstatymo pažeidimus. Tuo pirmą kartą pasinaudota 2018 metais. Lapkričio 13 dieną skyrėme 34,2 tūkst. eurų baudą Panevėžio miesto savivaldybei už tai, kad ši neįvykdė dar 2015 metais Konkurencijos tarybos nustatytų įpareigojimų – nutraukti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su savo bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“ ir organizuoti konkurencingą atrankos procedūrą. Lapkričio 21 dieną paskelbėme, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, pavedusi bendrovei „Gatvių apšvietimas“ teikti eismo reguliavimo priemonių eksploatacijos bei įrengimo paslaugas, privilegijavo savo bendrovę ir diskriminavo kitus ūkio subjektus. Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą savivaldybei skirta 22 tūkst. eurų bauda, ji taip pat įpareigota per 3 mėnesius pašalinti pažeidimą ir įvykdyti konkurencingą procedūrą tiekėjui atrinkti.

Vis dėlto daugėja ir tokių atvejų, kai į Konkurencijos tarybos pastabas atsižvelgiama ir iniciatyvos sustabdomos. Pavyzdžiui, pernai nagrinėjome Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kuriuo siūlyta nustatyti alkoholio reklamos draudimo taikymo išimtį reklamai, pateikiamai į Lietuvą įvežamuose ir importuojamuose leidiniuose užsienio kalba, kurių leidėjas yra užsienio juridinis asmuo. Į mūsų pastabas buvo atsižvelgta, ir projektas nepriimtas.

– Kokias įžvelgiate įstatymų spragas, leidžiančias svarstyti apie žalingą valstybės įmonių dalyvavimą konkurencijoje su privačiu verslu?

– Teisinėje sistemoje trūksta aiškių kriterijų, kuriais remdamasi valstybė per savo valdomas įmones aiškiai apibrėžtais atvejais galėtų imtis ūkinės veiklos, o kada ne. Be to, nėra numatyta aiški atsakomybė dėl valstybei žalingų sprendimų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika