Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Kojinių gamintojai daugiau uždirba užsakovams 

2017 kovo 3 d. 11:10
Kojinių mezgimo salėje mašinų darbui stebėti ir prižiūrėti užtenka kelių aukštos kvalifikacijos specialistų.
Kojinių mezgimo salėje mašinų darbui stebėti ir prižiūrėti užtenka kelių aukštos kvalifikacijos specialistų.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Lietuvoje mezgamų kojinių prekių ženklai gerai žinomi vidaus rinkoje, tačiau eksportuojamos daugiausia paženklintos garsiais užsienio rinkose populiariais prekių ženklais. Būtent tokie užsakymai šalies kojinių gamintojams uždirba daugiausia.

„Megzti lietuviškas kojines ir užsienyje pardavinėti pažymėtas populiariais prekių ženklais verta, nes toks ženklas reiškia gerokai aukštesnę kainą, negu būtų galima parduoti tą patį daiktą nežinomu vardu, – „Lietuvos žinioms“ teigė seniausios bei vienos didžiausių Baltijos valstybėse kojinių gamybos AB „Sparta“ generalinis direktorius Zenonas Janavičius ir pridūrė: – Bendradarbiaujant su Vakarų partneriais pinigai grįžta iškart.“

Pirmenybė – eksportui

Iki 1998 metų didelė „Spartos“ produkcijos dalis keliaudavo į Rusiją, o dabar bendrovė į tą pusę retai pažvelgia. Bendrovė kojines svetimais vardais eksportuoja daugiausia į Švediją, Daniją, Norvegiją, Naująją Zelandiją, JAV. Tai ne tik paprastos kojinės, bet ir specialios paskirties, skirtos įvairių šakų sportui, ilgoms kelionėms, darbui, žvejams, medžiotojams. Pastarosios mezgamos su specialiu pastorintu padu, apgaubiančios visą koją.

Užsienio užsakovai dažnai pasiūlo savo dizainą, atsiunčia raštą su įvairiomis kombinacijomis, pynimu ir panašiais dalykais. „Mūsų gaminių kokybe dar niekas nenusivylė“, – tvirtino bendrovės vadovas. Jis prisimena 1991-aisiais pirmąją pažintį su būsimais partneriais Švedijoje, kai nelabai kas tikėjo Lietuvos įmonės galimybėmis kokybiškai atlikti užsakymus.

Kitąmet „Sparta“ minės 100 metų jubiliejų.

Lietuvos vidaus rinkoje ji turi jaunesnę stiprią konkurentę Kauno UAB „Skinija“, kuri buvo įsteigta 1996 metais iš dalies dėl to, kad atsirado galimybė gaminti Vokietijos rinkai.

Megzti lietuviškas kojines ir užsienyje prekiauti pažymėtas populiariais prekių ženklais verta, nes toks ženklas reiškia gerokai aukštesnę kainą, negu būtų galima parduoti tą patį daiktą nežinomu vardu.

Pasak šios Kauno bendrovės gamybos vadovo Tado Rimkevičiaus, pirmoji šios įmonės produkcijos kryptis ir buvo Vokietija. Tik šiek tiek vėliau atrastos ir Skandinavijos valstybių, o dabar – ir Naujosios Zelandijos bei Australijos rinkos.

„Skinijos“ rinkodaros vadovė Lina Želionienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad užsienio užsakovai, kurių prekių ženklu bus pažymėtas gaminys, atsiunčia ir savo sukurtą prekės dizainą, ir verpalų sudėtį.

Z. Janavičius pripažįsta, jog dalis pagal užsienio partnerių užsakymus numegztų kojinių patenka ir į Lietuvos prekybos centrų lentynas. Taigi „Like“, „Puma“ ir kitų garsių ženklų kojinės, kurias perkame mūsų prekybos centruose, gali būti pagamintos Lietuvoje.

AB „Sparta“ generalinis direktorius Zenonas Janavičius: "Megzti lietuviškas kojines ir užsienyje pardavinėti pažymėtas populiariais prekių ženklais verta, nes toks ženklas reiškia gerokai aukštesnę kainą, negu būtų galima parduoti tą patį daiktą nežinomu vardu."
AB „Sparta“ generalinis direktorius Zenonas Janavičius: "Megzti lietuviškas kojines ir užsienyje pardavinėti pažymėtas populiariais prekių ženklais verta, nes toks ženklas reiškia gerokai aukštesnę kainą, negu būtų galima parduoti tą patį daiktą nežinomu vardu."

Dvejopas poveikis

T. Rimkevičius pasakojo, kad „Skinija“ pirmiausia įsigijo naudotos gamybos įrangos Vokietijoje. Paskui naujų arba mažiau naudotų linijų pirkta Italijoje, Prancūzijoje ir kai kuriose kitose valstybėse.

„Sparta“ apie 1990-uosius džiaugėsi įsigytomis naudotomis čekiškomis siuvimo mašinomis, o vėliau įrangą daugiausia pirko Italijoje ir Japonijoje – naują ir automatizuotą. Ir „Spartos“, ir „Skinijos“ vadovai teigė, jog šios mašinos yra keleriopai našesnės ir turi universalių galimybių megzti kojines pagal pačius įvairiausius užsakovų reikalavimus.

„Galime gaminti pageidaujamas kojines vien pagal atvaizdą nuotraukose. Tam skirta kompiuterinė programa nuskaito vaizdą ir suformuoja užduotį automatizuotai mezgimo ir formavimo įrangai“, – pasakojo bendrovės vadovas. Toliau gaminiai keliauja į siuvimo cechą, ten kojinių galai užsiuvami, gumelės pritvirtinamos specialia įranga, pakeitusia įprastas siuvimo mašinas. Žmogaus rankų prireikia tik užmauti kojinę ant staklių ir ją nuimti.

„Lietuvos žinių“ pašnekovai teigė, jog į gamybos modernizavimą abi bendrovės kasmet investuoja po 0,2–1 mln. eurų.

Abi bendrovės kojines gamina panašiu tempu. Antai „Spartoje“ 165 darbuotojai per mėnesį numezga vidutiniškai 360 tūkst. porų kojinių, o „Skinijoje“ 190 darbuotojų – 500 tūkstančių, taigi kiekvienas darbuotojas vidutiniškai pagamina atitinkamai po 2180 ir 2560 porų kojinių.

„Sparta“ buvo viena pirmųjų gamybos technologijas automatizavusių įmonių Lietuvoje. Ji viena pirmųjų patyrė ir skaudžias techninės revoliucijos grimasas. „Galima įsivaizduoti, ką reiškė devynis dešimtadalius žmonių išleisti į gatvę“, – skaudžius laikus prisiminė bendrovės vadovas. Mat 1991 metais įmonėje dirbo apie 2 tūkst. žmonių.

Kojinių mezgimo salėje mašinų darbui stebėti ir prižiūrėti užtenka kelių aukštos kvalifikacijos specialistų.

Kryžiuojasi tik vietos rinkoje

Lietuvos prekybos centruose abi bendrovės konkuruoja viename kasdienių vyriškų kojinių segmente, tačiau vietos rinkoje pranašesnė „Skinija“. Mat ji šalyje turi visą firminių parduotuvių tinklą, o „Sparta“ – tik parduotuvę šalia gamyklos, kurioje siūlo visą savo gaminių asortimentą.

Savas parduotuvių tinklas „Skinijai“ padeda pasiekti beveik dvigubai aukštesnius apyvartos rodiklius negu „Spartai“, kurios oficialiai skelbiama metų apyvarta siekia iki 5–6 mln. eurų.

Pasak L. Želionienės, „Skinijos“ parduotuvėse asortimentas platesnis, nes čia vežami ir gaminiai, kurių nesiūloma nei prekybos tinklams, nei eksportuojama. Šiose parduotuvėse yra ir mados linijų, ir vaikams, ir moterims. „Mūsų parduotuvėse kojinės yra spalvingos, raštuotos, originalaus dizaino. Dabar madingos kojinės, kurios tinka ir vyrams, ir moterims. Jos skiriasi tik dydžiu. Moteriškose kojinėse dabar madingas liureksas, suteikiantis blizgumo, metalizuoto atspalvio“, – pasakojo „Skinijos“ atstovė.

Pasak jos, pranašesnė už „Spartą“ Kauno bendrovė jaučiasi vaikiškų kojinių segmente. Kasmet čia vaikai dalyvauja kojinių piešinių konkursuose, jų nugalėtojų piešiniai perkeliami į komercinę kojinių gamybą.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika