Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Klimato atšilimą spartina cemento pramonė 

2018 gruodžio 28 d. 06:00
Iš betono statomi daugiaaukščiai namai, pramonės statiniai.
Iš betono statomi daugiaaukščiai namai, pramonės statiniai.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Betonas yra viena plačiausiai naudojamų žmogaus sukurtų statybinių medžiagų (daugiau planetoje naudojama tik natūralių gamtos išteklių – vandens), bet nedaug kas žino, jog pagrindinė betono sudedamoji dalis – cementas reikšmingai prisideda prie klimato atšilimo.

Mokslininkų skaičiavimais, cemento gamyklos pasaulyje išmeta apie 8 proc. viso anglies dioksido (CO2) – pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Jeigu cemento pramonė būtų valstybė, ji būtų trečia didžiausia ŠESD skleidėja pasaulyje – po Kinijos ir JAV. Cemento pramonė išmeta daugiau anglies dioksido negu visa pasaulio aviacija (2,5 proc.) ir tik šiek tiek mažiau negu žemės ūkis (12 proc.).

Pasaulio cemento pramonės lyderiai dalyvavo šių metų gruodį Katovicuose, Lenkijoje, vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP24 ir tarėsi, kaip galėtų įvykdyti 2016 metų Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos patvirtintus tikslus. Konferencijoje Lenkijoje prieita prie išvados, jog Paryžiaus tikslams pasiekti pasaulio cemento pramonė kasmet iki 2030 metų turėtų susitraukti apie 16 proc., bet šių drastiškų tikslų pasiekti gali būti neįmanoma: pati cemento pramonė, kai sparčiai kyla pasaulio ekonomika ir statoma vis daugiau statinių, susinaikinti neketina, o rimtų ir rinką tenkinančių alternatyvų tradiciniam cementui kol kas išrasti nepavyksta.

Atsisakė taršios technologijos

Lietuvoje vienintelė cementą gaminanti gamykla „Akmenės cementas“ yra trečia daugiausia anglies dvideginio išmetanti pramonės įmonė šalyje. Modernizavusi gamybą, bendrovė sugebėjo per pastaruosius kelerius metus CO2 išmetimą sumažinti kone ketvirtadaliu. Ji cemento gamybos apimties mažinti neplanuoja, nes jo poreikis šalyje auga ne vieną dešimtmetį. Tačiau verčiama mažinti CO2 išmetimą, įmonė planuoja artimiausiu metu keisti cemento gamybai naudojamo kuro struktūrą.

AB „Akmenės cementas“ yra vienintelė Lietuvoje cementą gaminanti bendrovė ir viena didžiausių Baltijos šalyse. Pagrindinės statybinės rišamosios medžiagos gamykla gamina daugiau kaip 1 mln. tonų per metus.

Ši Akmenės gamykla yra trečia pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pramonės įmonė šalyje. 2006 metais bendrovė priėmė sprendimą iš esmės modernizuoti klinkerio gamybos technologiją – šlapią klinkerio gamybos būdą pakeisti sausuoju būdu.

Paryžiaus tikslams pasiekti pasaulio cemento pramonė kasmet iki 2030 metų turėtų susitraukti apie 16 proc., bet šių drastiškų tikslų pasiekti gali būti neįmanoma: pati cemento pramonė susinaikinti neketina.

AB „Akmenės cementas“ teisininkė-atstovė ryšiams su visuomene Giedrė Kundrotienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad, bendrovei atsisakius gaminti klinkerį šlapiuoju būdu, CO2 išmetimas sumažėjo nuo 955 420 tonų 2013 metais iki 734 960 tonų 2017 metais. „Galima teigti, kad bendrovė apie 23 proc. sumažino CO2 išmetimą“, – patikslino ji.

Pasak įmonės atstovės, „Akmenės cementas“ užsibrėžė tikslą apie 50 proc. bazinio kuro pakeisti alternatyviu kuru bei deginti rūšiuotas buitines atliekas. „Šiuo metu pagrindinis kuras yra akmens anglys, todėl bendrovė investuoja į alternatyvaus kuro panaudojimą (t. y atliekų panaudojimą kaip kurą energijai gauti), kuris pakeistų akmens anglis ir leistų sumažinti CO2 išmetimą“, – pasakojo G. Kundrotienė.

Pasak jos, 2017 metais „Akmenės cementas“ pradėjo testuoti padangų alternatyvaus kuro liniją. Naudotų padangų deginimas gali apie 5 proc. pakeisti akmens anglis. „Nors tai nedidelis pakeitimas, tačiau lyginant 2016 ir 2017 metus matomas CO2 sumažėjimas“, – pažymėjo G. Kundrotienė.

Šiuo metu „Akmenės cementas“ rengia ir derina projektą dėl miesto buitinių nuotekų dumblo siloso įrenginių statybos. „Bendrovė planuoja pradėti naudoti šias atliekas kaip kurą energijai gauti, kuri taip pat sumažins akmens anglių poreikį“, – sakė jos atstovė.

Kaip artimiausią dešimtmetį iki 2030 metų vienintelė Lietuvoje cemento gamykla ketina siekti Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos nustatytų tikslų ir Lenkijoje vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje šių metų gruodį pasiektų susitarimų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Mažins cemento gamybą, investuos į įrenginių modernizavimą ar kitaip?

„Akmens anglių pakeitimas alternatyviu kuru leis sumažinti CO2 išmetimą. Todėl bendrovė, įgyvendinusi miesto buitinių nuotekų dumblo siloso įrenginių statybas ir pradėjusi naudoti dumblą kaip kurą energijai gauti, planuoja investuoti į kitas alternatyvaus kuro sistemas, tokias kaip smulkintos padangos ir kietasis atgautasis kuras (KAK)“, – teigė G. Kundrotienė.

Cemento pramonės plėtra

Nepralenkiamos betono savybės paskatino pasaulio cemento gamybos šuolį praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį, o Azijoje ir Kinijoje augimas viršūnę pasiekė XX amžiaus dešimtąjį dešimtmetį. Nuo 1950-ųjų pasaulio cemento gamyba išaugo daugiau kaip 13 kartų, o nuo 1990 metų – keturis kartus.

Panašios tendencijos matyti ir Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje cemento gamyba nuo 2000-ųjų išaugo kone dvigubai.

Kinija 2011–2013 metais naudojo daugiau cemento negu JAV visą XX amžių. Šiuo metu cemento vartojimas Kinijoje šiek tiek sumažėjo, tačiau tikimasi, jog nepakeičiamos statybinės medžiagos poreikis dėl sparčios urbanizacijos ir ekonomikos plėtros augs kylančiose Pietryčių Azijos ir Užsachario Afrikos rinkose.

Prognozuojama, kad pasaulio statinių bendras plotas per ateinančius 40 metų padidės dvigubai, todėl cemento gamyba iki 2030 metų išaugs ketvirtadaliu.

Iš betono – ir šedevrai, ir monstrai

Iš betono pasaulyje pastatyta didžioji dalis daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir automobilių garažų, tiltų ir užtvankų, taip pat ir bjauriausių architektūros pavyzdžių. Ypač daug betono pastatų, statytų po Antrojo pasaulinio karo, subjaurojo Rytų Europos miestų landšaftą. Apie tai BBC straipsnyje „Klimato kaita: vienas didžiausių CO2 skleidėjų, apie kurį galbūt nežinojote“ rašo žurnalistė Lucy Rodgers. Tačiau ne vienas įspūdingiausias pasaulio architektūros šedevras iškilo ir dėl betono. Tarp jų –garsusis kriauklės pavidalo Sidnėjaus operos teatras, Lotoso šventykla Delyje, aukščiausias pasaulyje Dubajaus dangoraižis Burdž Chalifa ir didingasis Romos panteonas su iki šiol nepralenktu didžiausiu betono kupolu pasaulyje.

Betoną – smėlio ir žvirgždo, vandens ir cemento mišinį – architektai, inžinieriai ir statybininkai pamėgo dėl to, kad tai nepaprastai gera statybinė medžiaga, lengvai prieinama, pasižyminti struktūrinėmis savybėmis, kurių reikia statant patvarius pastatus ar kitą infrastruktūrą. Betonas išlieka plačiausiai naudojama medžiaga pasaulio statybų pramonėje. Įmanoma statyti pastatus ir nenaudojant betono, bet tai kelia papildomų iššūkių architektams ir statybininkams.

Kadangi gyvename apsupti betoninių statinių, šios medžiagos savybės dešimtmečiais buvo kruopščiai tiriamos. Cemento gamybai reikalingas žvyras kasamas karjeruose, – tai didina oro užterštumą dulkėmis. Be to, degimo krosnių veiklai naudojamas didelis energijos kiekis, o viso cemento gamybos proceso metu išmetamas stulbinantis kiekis CO2.

Iš betono statomi tiltai.
Iš betono statomi tiltai.

Būtina imtis veiksmų

Cemento gamybos pramonė įrenginių modernizacija padėjo sutaupyti energijos panaudojimą gamyklose, iškastinio kuro keitimas kitomis degiomis medžiagomis per pastaruosius dešimtmečius sumažino CO2 išmetimą vidutiniškai 18 proc., vis dėlto to nepakanka. Neseniai įkurta Pasaulio cemento ir betono asociacija (GCCA), atstovaujanti maždaug 35 proc. pasaulio cemento pramonės, rengia tvarios plėtros gaires, o asociacijos narės iš anksto įsipareigojo laikytis.

Asociacijos vykdomasis direktorius Benjaminas Sportonas sako, kad vien faktas, jog egzistuoja tokia asociacija, demonstruoja pramonės pasiryžimą siekti tvarios plėtros bei imtis veiksmų dėl klimato kaitos. „Prie apskrito stalo susodinę pasaulio lygio žaidėjus ir sukūrę veiksmų programą, galėsime užtikrinti tvarią cemento ir betono gamybos ateitį bei patenkinti būsimų kartų poreikius“, – šių metų gruodį Lenkijoje vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje teigė B. Sportonas.

Vis dėlto mokslininkai skeptiškai vertina pramonės pastangas siekti realios pažangos, jų manymu, cemento pramonė pasiekė galimybių ribas, o taikomos priemonės esą nepadės sumažinti CO2 išmetimo.

Pasak mokslininkų, jeigu šis sektorius rimtai vertina 2016 metų Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, jis turi nuodugniai peržiūrėti patį gamybos procesą, o ne tik mažinti iškastinio kuro naudojimą.

Didysis teršėjas – klinkeris

Didžiausią kiekis CO2 išmetamas cemento gamybos metu gaminant klinkerį. 2016 metais pasaulio cemento pramonė išmetė maždaug 2,2 mlrd. tonų CO2, tai sudaro 8 proc. viso CO2 kiekio. Kartu su degimo procesu, apie 90 proc. sektoriaus išmetimo priskiriama klinkerio gamybai.

Todėl mokslininkai ragina kuo greičiau sukurti CO2 išmetimo mažinimo strategiją. Pasak jų, energijos taupymo, iškastinio kuro mažinimo, apsauginių filtrų priemonės gali padėti, bet iš esmės padėties nepakeis.

JAV mokslininkai šiuo metu eksperimentuoja kurdami alternatyvias cemento rūšis. Biobetono plytoms „išauginti“ naudojamos bakterijos. Laboratorijose smėlis panardinamas į pelėsį ir į šią masę įšvirkščiama mikroorganizmų. Pagal panašią technologiją formuojami koralai. „Mane visada stebino jūrų „cementas ir struktūros“, – sako vieno tokio mokslo tyrimų centro „BioMason“ bendraturtė architektė Krieg Dosier. Ji stebisi, kad iki šiol niekas nesukūrė realios žaliosios alternatyvos plytoms ir mūrui.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį K. Dosier pradėjo tirti biocemento sukūrimo galybes. Po daugelio metų tyrimų jos įkurtas tyrimų centras atrado technologiją, leidžiančią pagaminti žaliąjį cementą kambario temperatūroje, nenaudojant iškastinio kuro ir kalcinavimo – dviejų pagrindinių CO2 išmetimo šaltinių cemento gamyboje.

Be paramos pokyčių nesitiki

Cemento pramonės kultūrai didelį poveikį daro skaitmenizacija, dirbtinis intelektas ir vadinamojo tvarios ekonomikos reikalavimai. Pramonė kinta dėl atsirandančio gebėjimo kompiuteriniu modeliavimu patikrinti naujas ir inovatyvias struktūras. Tačiau šie pokyčiai nėra tokie spartūs, kad padėtų cemento pramonei įvykdyti įsipareigojimus dėl klimato kaitos.

Cemento gamybos sektoriuje dominuoja keli stambūs gamintojai, jie neskuba eksperimentuoti ir keisti verslo modelių. Architektai, inžinieriai, tiekėjai ir klientai taip pat atsargiai vertina naujas statybos medžiagas. Manoma, jog be vyriausybių finansavimo naujos kartos žaliasis cementas iš laboratorijų į rinką gali ir neiškeliauti.

Tuo metu mokslininkai iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kurios tikslas yra įvertinti klimato kaitos riziką, šių metų spalį pareiškė, kad 2 laipsnių temperatūros kilimo tikslas, iškeltas Paryžiuje, yra per menkas. Kad Žemės neištiktų katastrofa, pasaulio temperatūra turėtų kilti ne daugiau kaip 1,5 laipsnio, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Tai reiškia, kad CO2 išmetimas 2010–2030 metais turėtų sumažėti 45 procentais. „Tikiu, kad statybų pramonė artėja prie ribos, kai turės pereiti prie alternatyvių medžiagų. Tai skatins daryti rinkos poreikiai, inovatyvios technologijos ir vis didėjantis susirūpinimas klimato kaita“, – optimizmo nepraranda JAV verslininkė inovatorė K. Dosier.

Cemento rinkos senbuviai atsargesni: jų nuomone, vyriausybės ir pramonė privalo ryžtingai ir greitai veikti išvien, kai prognozuojamos sparčios pasaulinės ekonomikos plėtros sąlygomis kyla poreikis sumažinti CO2 išmetimą.

Prognozuojama, kad pasaulio statinių bendras plotas per ateinančius 40 metų padidės dvigubai, todėl cemento gamyba iki 2030 metų išaugs ketvirtadaliu.

Tūkstantmetė cemento istorija

Cementas – miltelių pavidalo rišiklis, kuris darbui paruošiamas darant vandeninį skiedinį.

Statyboje dažniau naudojami cementai yra gipsas, kalkės, svarbiausia statybinė medžiaga lietuviškai vadinama cementu (angl. „portland cement“).

Architektai ir statytojai šią medžiagą naudojo kone tūkstantmetį. Pirmieji cementą pradėjo naudoti egiptiečiai, vėliau jį iš naujo atrado antikinėje Graikijoje ir Babilonijoje, kur kalkių skiedinys buvo gerokai tvirtesnis nei senovės Romoje.

Anksčiausiai užfiksuotas betono panaudojimas datuojamas daugiau kaip prieš 8 tūkst. metų – Sirijos ir Jordano prekybininkai iš šios medžiagos klojo grindis, statė pastatus ir požemines cisternas.

Vėliau romėnai garsėjo kaip betono panaudojimo meistrai, jie 113–125 metais pastatė Romos panteoną, kurio 43 metrų diametro laisvai kabantis betoninis kupolas iki šiol yra didžiausias pasaulyje.

Masiškai betonas pradėtas naudoti XIX amžiuje, kai mūrininkas Josephas Aspindas iš Lidso 1824 metas patentavo betono gamybos iš portlandcemenčio procesą. Šis mišinys sudarytas iš kalkių bei kitų priemaišų, turinčių geležies, aliuminio, silicio. Mišinys gerai susmulkinamas sumalant. Gauti milteliai deginami besisukančioje krosnyje apie 1400 °C temperatūroje, suformuojant klinkerį. Klinkeris sumaišomas su maždaug 3 proc. gipso, ir mišinys smulkinamas iki mažesnių nei 90 mikronų dydžio miltelių.

Cemento gamyba Lietuvoje, tūkst. tonų

MetaiProdukcija
2000573,0
2001529,2
2002605,8
2003596,9
2004753,1
2005832,1
20061065,4
20071105,4
20081075,6
2009583,1
2010834,0
2011996,3
20121015,0
20131069,6
2014902,7
2015979,6
20161009,9
20171023,4

Lietuvos cemento eksportas ir importas, tonomis

MetaiEksportasImportas
2004247 919,7206 528,4
2005299 791,8267 087,2
2006246 619,1211 882,3
2007156 101,7277 259,1
2008206 003,2191 154,6
2009210 666,5134 659,1
2010353 914,9299 040,7
2011451 103,8373 117,4
2012529 511,8321 295,0
2013605 108,6223 800,0
2014364 178,7283 191,2
2015472 226,5208 244,6
2016434 840,9208 244,6
2017462 026,0298 888,1
2018 (10 mėn.)448 862,1264 048,0

Šaltinis: Statistikos departamentas

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika