Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Jūsų kredito istorija gali nustebinti ir skolintoją, ir jus 

2019 sausio 7 d. 13:40
Šiuo metu vieno Lietuvos gyventojo vidutinė pradelsta skola siekia 2400 eurų, mat į šį skaičių patenka ir labai didelės skolų sumos.
Šiuo metu vieno Lietuvos gyventojo vidutinė pradelsta skola siekia 2400 eurų, mat į šį skaičių patenka ir labai didelės skolų sumos.
pixabay.com nuotrauka

Kiekvieną kartą, kai gyventojas skolinasi lėšų arba perka prekę išsimokėtinai, šis žingsnis įrašomas į jo kredito istoriją, su kuria galės susipažinti visos įmonės, planuodamos sudaryti su šiuo asmeniu naują finansinį sandorį. Todėl geros kredito istorijos palaikymas šiais laikais – tiesiog būtinybė. Vis dėlto, net ir augant finansiniam raštingumui, gyventojų dėmesys savo kredito istorijai per menkas.

Retas asmuo neturi jokios kredito istorijos: vos baigęs mokyklą ar universitetą jaunuolis dažniausiai yra priverstas turėti tam tikrų finansinių santykių su kredito bendrovėmis ir bankais. „Jei žmogus gavo studijų paskolą – jis jau turi įrašą kredito istorijoje. Jei išsimokėtinai nusipirko telefoną – taip pat“, – pažymėjo Vaidotas Rimeikis, „Mokilizingas“ komercijos vadovas.

Šiuo metu vieno Lietuvos gyventojo vidutinė pradelsta skola siekia 2400 eurų, mat į šį skaičių patenka ir labai didelės skolų sumos. Tačiau skolos mediana yra gerokai nuosaikesnė – 240 eurų.

Skolos didėja

Kredito biuro „Creditinfo“ skaičiavimu, šiuo metu vieno Lietuvos gyventojo vidutinė pradelsta skola siekia 2400 eurų, mat į šį skaičių patenka ir labai didelės skolų sumos. Tačiau skolos mediana yra gerokai nuosaikesnė – 240 eurų.

„Skolos visą laiką po truputį augo, bet tai yra normalus reiškinys, nes jis priklauso nuo to, kiek žmonės skolinasi. Jei daugiau skolinasi, atitinkamai ir pradelstos skolos didėja. Tačiau, kaip pastebi ir kreditoriai, mažėja skolininkų procentas, palyginti su gerais klientais, t. y. skolinama ir skolinamasi vis atsakingiau“, – „Lietuvos žinioms“ sakė „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis.

Jis taip pat teigė, kad lietuviai, palyginti su kaimynais, nėra labai rizikingi vartotojai – jie finansinius įsipareigojimus prisiima ganėtinai konservatyviai. „Lietuvos gyventojai nėra prasiskolinę arba prisiėmę per daug finansinių įsipareigojimų, kitaip tariant, jie atsakingai pasiskolinti galėtų ir daugiau“, – tvirtino A. Kisielis.

Kredito istorija lemia galimybes

Pagal kredito istoriją, kuri susideda iš esamų finansinių įsipareigojimų ir mokėjimų istorijos, nustatomas asmens kredito reitingas. Juo vadovaujamasi sprendžiant, ar žmogus laiku atsiskaitys už savo skolas, ir kokia yra tikimybė, kad jis nesugebės to padaryti.

Pasak „Mokilizingas“ komercijos vadovo, nors žodžiai „kredito istorija“ dažnai skamba gąsdinamai, bijoti įrašų joje nereikėtų. Priešingai – paskolų arba išperkamosios nuomos faktas bei duomenys apie tvarkingai sumokėtas įmokas gali netgi praversti bei pagerinti kredito reitingą.

„Bankas ar kredito bendrovė turi įvertinti norinčiojo gauti paskolą kliento galimybes grąžinti pinigus laiku. Tai padaryti labai sudėtinga, jei niekada anksčiau nesate skolinęsis – kaip jums patarti, kad galėtumėte pareigingai ir atsakingai vykdyti finansinius įsipareigojimus?“ – paaiškino V. Rimeikis. Turint ne itin detalią kredito istoriją kredito reitingas suformuojamas atsižvelgiant į kitus finansinius rodiklius, tačiau jie nėra tokie iškalbingi.

V. Rimeikis patarė į kredito istoriją žiūrėti ne kaip į neigiamą šleifą, o kaip į finansinių galimybių išraišką. Gera kredito istorija ir kredito reitingas rodo, kad asmeniu galima pasitikėti.

Svarbu finansinė drausmė

Geriausias būdas, kaip palaikyti nepriekaištingą kredito istoriją ir reitingą – laikytis finansinės drausmės. „Į kiekvieną, net ir smulkiausią, finansinį įsipareigojimą reikia žiūrėti atsakingai, net jei tai mažos vertės pirkinys išsimokėtinai. Suskaičiuokite, kiek pinigų per mėnesį skiriate kitiems įsipareigojimams, kiek jums lieka, ar turite pakankamai santaupų nelaimės atveju“, – aiškino V. Rimeikis.

Laikytis finansinės drausmės padeda ir Lietuvos banko apribojimai, pavyzdžiui, negalima turėti įsipareigojimų, kurie sudarytų daugiau nei 40 proc. asmens mėnesio pajamų. Tad uždirbantiems 1000 eurų asmenims maksimali skola, kurią per mėnesį galima padengti, yra 400 eurų.

Lietuvos bankas reguliuoja ir paskolų trukmę. Šiuo metu ilgiausias laikotarpis, kuriam galima pasiimti paskolą, – 30 metų. „Kiekvienu atveju žmogus turėtų pats įvertinti, ar, atmetus visas įmokas, jam liks pakankamai pinigų pragyventi. Nes jei kils pagunda nemokėti vienos ar kitos įmokos, iškart nukentės kredito istorija ir reitingas“, – kalbėjo „Mokilizingas“ komercijos vadovas.

Pasitaisyti – įmanoma

V. Rimeikio teigimu, net ir turint ne patį geriausią kredito reitingą nereikia nuleisti rankų – jį pataisyti įmanoma, tik reikia laikytis finansinės drausmės. „Tam gali prireikti kelerių metų, tačiau nėra padėties be išeities. Kurį laiką neprisiimkite naujų įsipareigojimų, pasistenkite grąžinti visas skolas, pradėdami nuo turinčių didžiausias palūkanas. Taip skolos nustos augti, sumažės, o galiausiai ir visai išnyks“, – tvirtino jis.

„Mokilizingas“ komercijos vadovas taip pat pažymėjo, kad bankai bei kredito bendrovės neskirsto klientų tik į mokius ir nemokius. Kredito reitingas nėra tik „geras“ ir „blogas“ – iš tiesų jis skirstomas net į 5 dalis. Taigi savo reputaciją gerinti galima palaipsniui – į tai irgi bus atsižvelgiama.

Žmogui, kurio kredito reitingas nėra geras, bankai ir įmonės taiko didesnes palūkanas nei turinčiam puikų reitingą, nes toks asmuo yra laikomas rizikingu.

„Dėl šios priežasties reikėtų periodiškai pasitikrinti savo kredito reitingą ir neprisiimti naujų įsipareigojimų, jei reitingas yra prastas. Kitaip tik dar labiau galite įklimpti į skolas su dar didesnėmis palūkanomis“, – pažymėjo V. Rimeikis.

Pasitikrinti savo kredito reitingą galima Lietuvos banke. Rekomenduojama tai daryti bent kartą per metus arba prieš prisiimant naują finansinį įsipareigojimą. „Prieš kreipdamasis į finansų įstaigą, telekomunikacijų bendrovę ar bet ką kita, norėdamas gauti kreditu pagrįstą pasiūlymą, gyventojas visų pirma turėtų pats pasidomėti savo kredito istorija, įvertinti savo galimybes, pajamų tvarumą“, – sakė A. Kisielis.

Reikėtų periodiškai pasitikrinti savo kredito reitingą ir neprisiimti naujų įsipareigojimų, jei reitingas yra prastas. / pixabay.com nuotrauka
Reikėtų periodiškai pasitikrinti savo kredito reitingą ir neprisiimti naujų įsipareigojimų, jei reitingas yra prastas. / pixabay.com nuotrauka

Pasitikrina per retai

Anot A. Kisielio, atsakomybė auga visomis kryptimis: ir kreditoriai skolina atsakingiau, ir žmonės daugiau dėmesio skiria savo kredito istorijai, pajamų tvarumui ir pan. Vis dėlto kreditoriai skolina atsakingiau, nei vartotojai skolinasi. „Aišku, taip yra ir dėl konkurencijos rinkoje, ir dėl priežiūros, ir dėl vartotojų reiklumo. Visgi vartotojų finansinis raštingumas dar neauga taip greitai, kaip norėtųsi. Jie turėtų dar daugiau rūpintis savo kredito istorija, domėtis ja ir uždavinėti kritinius klausimus tiek sau, tiek kreditoriams, kurie juos finansuoja“, – teigė A. Kisielis.

Tiesa, „Creditinfo“ atstovai pastebi, kad žmonės dabar aktyviau domisi įvairių kreditorių pasiūlymais. Prieš kelerius metus dėl paskolos asmuo kreipdavosi vidutiniškai į du kreditorius, o dabar jau artėjama prie trijų – vartotojai susirenka skirtingus pasiūlymus, juos palygina ir pasirenka sau geriausią.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika