Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Įsidarbinote balandį ar gegužę? Galite pamiršti vasaros atostogas 

2019 balandžio 1 d. 06:00
Kai kuriose įmonėse balandžio – rugpjūčio mėnesiais įsidarbinę
darbuotojai niekada negali išeiti atostogų vasarą. Nebent kažkuriais metais
neatostogautų ir  sukauptų papildomų atostogų, kurias
galėtų išnaudoti vasarą. 
Kai kuriose įmonėse balandžio – rugpjūčio mėnesiais įsidarbinę darbuotojai niekada negali išeiti atostogų vasarą. Nebent kažkuriais metais neatostogautų ir  sukauptų papildomų atostogų, kurias galėtų išnaudoti vasarą. 
Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Kai kurie Lietuvos įmonių vadovai interpretuodami naująjį Darbo kodeksą vadovaujasi būtent tokia logika ir neabejoja, jog varžydami darbuotojų teisę kasmetinių atostogų eiti bet kuriuo metų laiku, elgiasi teisėtai.

Verslo ginčų ir darbo teisės advokatai savo ruožtu tvirtina: taip elgtis darbdavys gali, tačiau neprivalo. O reikalavimas metai po metų neatostogauti pirmąjį darbo metų pusmetį negali būti laikomas protingu ir pagrįstu. Mat kasmetinių atostogų laikas turi būti nustatomas darbdavio ir darbuotojo susitarimu. Dėl to, kada atostogauti, turi spręsti abi pusės.

Panašiai „Lietuvos žinioms“ kasmetinių atostogų nustatymo tvarką aiškino Socialinių reikalų ir darbo ministerija ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Šių valstybinių institucijų teisininkai aiškina, kad darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – pareigą suteikti jas tais pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos.

Be to, VDI atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija dar 2008 metais nutartimi civilinėje byloje išaiškino, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje ši darbuotojo teisė ir atitinkama darbdavio pareiga įgyvendinamos šalių susitarimu.

„Reikalavimu susitarti dėl darbuotojo teisės į kasmetines atostogas įgyvendinimo tvarkos siekiama maksimaliai suderinti neretai besikertančius darbo sutarties šalių interesus (darbuotojo – pasirinkti atostogas norimos trukmės (pavyzdžiui, dalimis) ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas). Atsižvelgiant į LAT išaiškinimą, darytina išvada, kad darbdaviui nustatyta pareiga suteikti darbuotojui atostogas už einamuosius metus, o iniciatyvos teisė dėl atostogų suteikimo trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų priklauso darbuotojui“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Marija Čereškevičiūtė, VDI Komunikacijos skyriaus vedėja.

VDI, be to, pabrėžia, kad už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Vis dėlto, VDI nuomone, darbą organizuoja darbdavys, todėl jis ir sprendžia, ar tenkinti darbuotojo prašymą konkrečiu metu suteikti atostogas.

Tam tikrais atvejais darbdaviui suteikiama teisė riboti darbuotojų siekius atostogauti, kada šauna į galvą.

„Darbo kodekse yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad darbuotojui kasmetinės atostogos būtų suteikiamos bent kartą per metus ir kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). O jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės. Visais atvejais atostogos suteikiamos šalių susitarimu, o šalims nesusitarus, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją“, – sakė M. Čereškevičiūtė.

Nuo 2017 metų liepos iki 2019 metų pradžios VDI gavo 71 nusiskundimą dėl darbuotojų teisės į kasmetines atostogas pažeidimų. Atlikus patikrinimus, iš jų 16 pasitvirtino.

Pasak M. Čerekevičiūtės, darbuotojai dažnai prašo VDI konsultacijos dėl atostogų suteikimo tvarkos, atostoginių išmokėjimo bei kreipimosi į atitinkamą instituciją dėl ginčo, kylančio dėl atostogų suteikimo.

Dėl atostogų suteikimo tvarkos ir kitų su kasmetinėmis atostogomis susijusių pažeidimų asmenys taip pat kreipiasi į darbo ginčų komisiją. „Atsižvelgiant į tai, kad darbo komisijų veiklos ataskaitoje klausimai dėl teisės į kasmetines atostogas nėra atskirai išskiriami, tikslaus skaičiaus dėl šiuo klausimu išnagrinėtų ir patenkintų prašymų pateikti negalime“, – sakė M. Čereškevičiūtė.

Pirmos ilgesnės atostogos – po pusmečio naujoje darbovietėje

Darbuotojų darbo metai įmonėje skaičiuojami nuo įsidarbinimo dienos ir darbdavys teisėtai gali reikalauti, kad pirmų dešimt dienų kasmetinių atostogų naujasis darbuotojai eitų išdirbę bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.

Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos pagal galiojantį Darbo kodeksą turi būti suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku. Bet pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje kai kurie darbuotojai (auginantys mažamečius vaikus ir kiti) turi pirmumo teisę kitų atžvilgiu.

Tačiau kai kurie darbdaviai Lietuvoje reikalauja, kad darbuotojas 10 dienų kasmetinių atostogų išeitų ne anksčiau negu praėjus pusmečiui nuo įsidarbinimo įmonėje dienos ne tik pirmaisiais, bet ir visais paskesniais darbo įmonėje metais.

Pavyzdžiui, darbuotojas įmonėje įsidarbino 2015 metų gegužės 2 dieną ir po to kiekvienais metais išnaudojo jam priklausančias 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, tačiau net ir 2019 pagal tokią darbdavio nustatytą tvarką jis gali išeiti tik po to, kai, darbdavio manymu, savo atostogas „užsidirbs“, šiuo atveju – tik nuo lapkričio 2 dienos.

Tokioje įmonėje balandžio – rugpjūčio mėnesiais įsidarbinę darbuotojai niekada negali atostogauti vasarą. Nebent kažkuriais metais neatostogautų ir iš anksto sukauptų papildomų atostogų, kurias galėtų išnaudoti vasarą paskesniais metais.

„Nors įmonėje dirbu daugiau kaip 10 metų, šiemet darbdavys pirmą kartą pareikalavo atostogas „užsidirbti“. Kadangi mano darbo metai įmonėje skaičiuojami nuo gegužės 14-osios (įsidarbinimo dienos), šiemet galėsiu pirmas dvi savaites atostogauti tik nuo lapkričio 14-osios, tai yra išdirbęs pusmetį. Jeigu norėčiau atostogauti vasaros mėnesiais, turėčiau bent 10 darbo dienų atostogų susitaupyti – šiemet eiti tik pusę man priklausančių kasmetinių atostogų“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo nenorėjęs prisistatyti vienos įmonės darbuotojas, šiemet pirmą kartą savo karjerą susidūręs su netikėtu darbdavio reikalavimu.

Kai kurie darbdaviai reikalauja, kad darbuotojas 10 dienų kasmetinių atostogų išeitų ne anksčiau negu praėjus pusmečiui nuo įsidarbinimo įmonėje dienos ne tik pirmaisiais, bet ir visais paskesniais darbo įmonėje metais. / Romo Jurgaičio nuotrauka
Kai kurie darbdaviai reikalauja, kad darbuotojas 10 dienų kasmetinių atostogų išeitų ne anksčiau negu praėjus pusmečiui nuo įsidarbinimo įmonėje dienos ne tik pirmaisiais, bet ir visais paskesniais darbo įmonėje metais. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Kaip išsiaiškino „Lietuvos žinios“, darbdaviai tokią kasmetinių atostogų suteikimo tvarką motyvuoja tuo, kad darbuotojas turi „užsidirbti“ atostogas, tai yra kiekvienais metais išdirbti bent pusę metų prieš pirmąsias 10 darbo dienų kasmetinių atostogų.

Darbdavio logika tokia: jeigu įmonėje būtų mažinami etatai ar darbuotojas būtų atleidžiamas anksčiau negu „užsidirbo“, bet jau „išnaudojo“ jam priklausančias kasmetines atostogas, toks darbuotojas turėtų „grąžinti“ darbdavio jam „permokėtus“ pinigus. Nustatydami naują atostogavimo tvarką įmonių vadovai siekia išvengti konfliktų situacijose, kai buhalteriai išskaitys iš atleidžiamų darbuotojų permokėtus atostoginius.

Esą tokią teisinę situaciją sukuria Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 4 punktas, nustatantis, jog gali būti daromos išskaitos iš darbo užmokesčio – išieškomi atostoginiai už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva.

Ar stipresnioji pusė gali kelti absurdiškus reikalavimus?

Verslo ginčų advokatų kontoros JUREX vyresnioji teisininkė advokatė Rūta Žukaitė prisipažino: „Lietuvos žinių“ pateikiamą įmonių vadovų elgesį jai sunkoka suprasti. „Toks reikalavimas yra sunkiai paaiškinamas, – sakė ji. – Pagrindinė taisyklė, kurią nustato darbo teisės normos: kasmetinės atostogos yra suteikiamos darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Kad būtų lengviau tokį susitarimą pasiekti, Darbo kodeksas numato keletą gairių, kuriomis vadovaujantis suteikiamos atostogos.“

Šios šios gairės sukurtos tam, kad darbdavys – visada stipresnioji derybų pusė – nesumanytų kelti absurdiškų, darbuotojus žeminančių reikalavimų.

Pasak advokatės, teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. „Taigi, darbuotojas įgyja teisę į poilsio laiką anksčiau nei po pusmečio nuo įsidarbinimo įmonėje dienos (ypač antrais ir paskesniais metais). Atitinkamai reikalavimas neatostogauti pirmąjį darbo metų pusmetį negali būti laikomas protingu ir pagrįstu“, – sakė ji.

Darbo kodeksas, anot jos, taip pat nenumato pareigos visų pirma pasinaudoti 10 darbo dienų nepertraukiamomis atostogomis, tai yra darbuotojas turi teisę pirma atostogauti trumpiau.

„Paprastai tik pradėjusiam dirbti asmeniui atostogos suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Tačiau ir čia įstatymas numato išimtis – nesuėjus šiam terminui kasmetinės atostogos suteikiamos nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu; mokyklų pedagogams – mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje, kitais nustatytais atvejais. Be to, Darbo kodeksas leidžia darbuotojui, prašančiam ilgesnės trukmės atostogų, negu yra „sukaupęs“ jas suteikti“, – aiškino advokatė.

Už antruosius ir paskesnius darbo metus, pasak teisininkės, kasmetinės atostogos turėtų būti suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje (kasmetinių atostogų eilės nustatymo taisyklių gali būti nesilaikoma įmonėje, kurioje dirba 10 ir mažiau darbuotojų).

Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka. Atostogų suteikimo taisyklės gali būti reglamentuotos įvairiuose bendrovės dokumentuose, kuriuose turėtų būti detalizuojamos atostogų suteikimo sąlygos, apibrėžti prašymų dėl atostogų pateikimo terminai, atostogų laiko suderinimo su tiesioginiu vadovu poreikis ir pan.

Vis dėlto advokatė pabrėžė: nors atostogos įforminamos darbdavio nustatyta tvarka, tai nereiškia, kad bendrovė turi teisę nukrypti nuo privalomų Darbo kodekso reikalavimų ar nustatyti reikalavimus, kurie ribotų darbuotojo teisę į poilsį ar kitaip varžytų darbuotojo teises.

„Darbo kodeksas nedraudžia darbuotojams ir darbdaviams susitarti dėl kitokių nei Darbo kodekse nustatytų atostogų suteikimo sąlygų, jeigu tai nepablogina darbuotojo situacijos. Pavyzdžiui, galima sulygti, kad bendrovėje nėra suteikiamos atostogos tam tikru laikotarpiu (dėl darbų sezoniškumo ar pan.), nepatogumus darbuotojams kompensuojant kitokiomis priemonėmis (papildomai apmokamu poilsio laiku ar pan.)“, – dėstė R. Žukaitė.

Nepavykus susitarti, pataria kreiptis į inspekciją

„Lietuvos žinios“ patikslino klausimą. Ar darbdavys, pasinaudodamas kitomis Darbo kodekso nuostatomis, gali keli absurdiškus reikalavimus, kad pagal darbdavio oficialiai ar neoficialiai nustatytą tvarką, balandžio – gegužės mėnesiais įmonėje įsidarbinęs darbuotojas praktiškai antrais ir paskesniais metais negali eiti kasmetinių atostogų vasarą, nors tai nepriklauso nuo sezoninio darbo pobūdžio įmonėje ar kitų darbo ir gamybos aplinkybių?“

„Tokiu atveju kyla klausimas dėl nevienodos darbuotojų padėties, tai yra diskriminavimo, nes toje pačioje bendrovėje dirbantiems asmenims suteikiamos skirtingos sąlygos atostogauti“, – atsakė advokatė.

Ką turėtų daryti darbuotojas, susidūręs su arogantišku, nusileisti nelinkusiu, darbdaviu? „Atostogos yra suteikiamos darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Tokiu atveju, jeigu susitarimo pasiekti nepavyksta, kyla individualus darbo ginčas, kuris gali būti sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje prie Valstybinės darbo inspekcijos. Taigi, pateiktus prašymą suteikti atostogas ir gavus neigiamą atsakymą, darbuotojas turėtų kreiptis į šią komisiją. Reikia pripažinti, kad tokio pobūdžio ginčai kol kas nėra itin dažni“, – sakė R. Žukaitė.

Vis dėlto nei darbuotojų, nei darbdavių teisės nėra neribotos. Tam tikrais atvejais darbdaviui suteikiama teisė riboti darbuotojų siekius atostogauti, kada šauna į galvą.

„Kadangi atostogos yra suteikiamos darbuotojo ir darbdavio sutartu laiku, darbdavys turi teisę nesuteikti atostogų darbuotojo prašomu laikotarpiu, jeigu tam yra svarbių priežasčių (pavyzdžiui, keletas tame pačiame skyriuje dirbančių darbuotojų prašo suteikti atostogas tuo pačiu metu, todėl būtų neįmanoma užtikrinti sklandaus klientų aptarnavimo; tam tikru laikotarpiu numatomas itin didelis darbo krūvis, kam reikalingi visi bendrovės ištekliai ir pan.). Tokie atvejai turėtų būti aptarti bendrovės dokumentuose ir aiškiai komunikuoti darbuotojams“, – sakė advokatė.

Pasak jos, derinant atostogų laiką yra svarbi darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyra. Darbuotojas negali vienašališkai išsirinkti atostogų datos. Atitinkamai darbdavys, gavęs prašymą dėl atostogų, turi pareigą jį išnagrinėti ir per protingą terminą informuoti darbuotoją apie priimtą sprendimą, paaiškinant jo motyvus, kurie turėtų atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Kada reikia grąžinti sumokėtus atostoginius

„Lietuvos žinios“ prašė paaiškinti, kuriais atvejais darbdavys turi teisę be darbuotojo sutikimo išieškoti jau sumokėtus atostoginius.

Pasak advokatės, išskaitos už atostoginius, sumokėtus už atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas gali būti daromos tik darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (58 straipsnis).

„Tai reiškia, jog darbuotojui atostogavus „avansu“, darbdavys įgyja teisę be papildomo darbuotojo sutikimo išskaityti sumokėtus atostoginius iš darbuotojui priklausančių sumų. Vis dėl to Darbo kodeksas riboja tokio išskaitymo atvejus. Atostoginiai privalės būti grąžinti jeigu darbuotojas pats parašys prašymą atleisti iš darbo (be svarbių priežasčių, tokių kaip liga, įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius ar kt.). Išskaita taip pat gali būti atliekama atleidžiant darbuotoją dėl jo kaltės, tai yra dėl darbo pareigų pažeidimo. Tokiu atveju, kai darbo sutartis nutraukiama dėl kitų priežasčių (struktūrinių pertvarkymų, ilgalaikės prastovos ar pan.), išskaita negali būti atliekama“, – pabrėžė teisininkė.

Kasmetinės atostogos ir kompensacija jomis nepasinaudojus

Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.

Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos.

Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.

Darbo kodekso 128 straipsnio 2 dalis numato, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.

Nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos: nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu; mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje; kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.

Be to, šio straipsnio 3 dalis numato, kad už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka.

Išeiti pirmų atostogų galima ir anksčiau. Mat tačiau teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dirbus 3 mėnesius, darbuotojas jau turi teisę atostogauti 5 darbo dienas.

Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Tai reiškia, kad atostogos negali kauptis neterminuotai, praėjus 3 metams jomis pasinaudoti nebegalima.

Vis dėl to tokiu atveju, kada darbuotojas prašė suteikti kasmetines atostogas, bet darbdavys nesutiko, galima teigti, jog darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti teise į poilsį ir kompensacija turėtų būti skaičiuojama už visas atostogas, kurios darbuotojui laiku nesuteiktos.

Darbo kodeksas taip pat numato, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį (atostogas, neviršijančias 3 metų laikotarpio). Kompensacija turėtų būti išmokama atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju.

Šaltinis: VDI, JUREX, LŽ

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika