Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Gyventojų finansinis raštingumas: kaip sudurti galą su galu 

2019 kovo 9 d. 06:00
Geriausiai gyventojai nusimano apie namų ūkio biudžeto pagrindus bei taupymą – vidutines žinias čia demonstravo 57 proc. apklaustųjų.
Geriausiai gyventojai nusimano apie namų ūkio biudžeto pagrindus bei taupymą – vidutines žinias čia demonstravo 57 proc. apklaustųjų.
pixabay.com nuotrauka

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas leidžia jiems orientuotis tvarkant kasdienius finansus, tačiau ekonominiai dalykai žmonėms nėra lengvai suprantami, itin prastos ir pensijos planavimo žinios.

Tai atskleidė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas. Mokslininkai ir sociologai nustatė, kad visuomenės finansinio raštingumo indeksas šiuo metu siekia 43 – tai reiškia, kad šalies gyventojų žinios yra bazinės.

„Kas tie 43? Mūsų finansinės žinios yra vidutiniškos, šis žodis turbūt labiausiai tinkamas. Apie 70 proc. žmonių apie finansus nusimano. Tačiau, kas labiausiai sukėlė nerimą, kad žmonių, kurie gali vadinti save finansiškai išprususiais, yra apie 15 proc., o žmonių, kurie finansus išmano puikiai, yra mažiau nei vienas procentas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Mantas Zalatorius: "Apie 70 proc. žmonių apie finansus nusimano. Tačiau žmonių, kurie gali vadinti save finansiškai išprususiais, yra apie 15 proc., o žmonių, kurie finansus išmano puikiai, mažiau nei vienas procentas.“ / BNS nuotrauka
Mantas Zalatorius: "Apie 70 proc. žmonių apie finansus nusimano. Tačiau žmonių, kurie gali vadinti save finansiškai išprususiais, yra apie 15 proc., o žmonių, kurie finansus išmano puikiai, mažiau nei vienas procentas.“ / BNS nuotrauka

Pasak jo, Lietuvos gyventojai supranta, kad būtina taupyti, tačiau jų taupymo „horizontas yra trumpas“ – nuo algos iki algos. „Mes suvokiame, kaip sudurti galą su galu, bet kaip taupyti ateičiai, kaip planuoti finansus, mums neatrasta žemė. Suvokiame, kad išleisti nereikia daugiau negu uždirbame, bet nereiškia, kad taip elgiamės“, – teigė M. Zalatorius.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas sakė, kad tirtos gyventojų žinios. Ir nors finansinių žinių nereikėtų painioti su finansine elgsena, šie dalykai yra susiję.

Pasak jo, atliekant tyrimą lūkesčių nepateisino jaunimo finansinis raštingumas. „Labiausiai nustebino prastas jaunimo pasirodymas. (...) Matyt, turėjome lūkestį, kad jaunesnė grupė, užaugusi su fintech ir bankais, bus raštingesnė ir atsakingesnė. Buvo lūkesčių, kad finansinis raštingumas koreliuos su išsilavinimu ir pajamomis – tai pasitvirtino. Turtingesni žmonės – žinios geresnės“, – sakė I. Zokas.

Geriausiai gyventojai nusimano apie namų ūkio biudžeto pagrindus bei taupymą – vidutines žinias čia demonstravo 57 proc. apklaustųjų, vertinant finansinių bei ekonominių reiškinių supratimą – 22 procentai. Pensijos planavimo žinios itin menkos – net 22 proc. respondentų neatsakė nė į vieną klausimą, investavimo tema – 13 procentų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto dekanė Jelena Stankevičienė teigė, kad kiekvienas turi suvokti, jog atsakomybė dėl jo finansinės gerovės tenka būtent jam. „Turėtų atsirasti didesnis sąmoningumas, kad aš esu atsakingas už savo finansinį raštingumą, už savo sprendimus, žinau, kad man reikia papildomų finansinių žinių. Reikia prisiimti atsakomybę“, – sakė J. Stankevičienė. VGTU mokslininkų žiniomis, tai yra pirmasis nacionaliniu mastu atliktas toks tyrimas.

M. Zalatoriaus teigimu, indeksas turėtų padėti išsiaiškinti, koks finansinio raštingumo ar išprusimo lygis yra Lietuvoje. „Tokio indekso tikslas yra ne kažką kaltinti – mes norime suvokti, kur esame, norime pažangą matuoti kasmet. Finansinis išprusimas nėra pasiekiamas per metus, tai kartais 20 metų horizontas“, – teigė M. Zalatorius.

Atsižvelgus į užsienio praktiką, indekso skaičiavimui pasirinktos 6 sritys, kurių žinios atspindi gyventojų supratimą apie kasdienius finansus bei finansinius reiškinius. Į klausimyną įtraukti klausimai apie taupymą, namų ūkio biudžetą, investavimą, pensijos planavimą, draudimą, paskolas, infliaciją, palūkanas ir kita.

Be faktinių klausimų, teirautasi, kaip apklaustieji vertina savo finansinę padėtį. Šiuo metu ja dažniau patenkinti 36–45 metų, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. Šiai grupei būdingi ir geresni teisingų atsakymų rodikliai. Vyresni kaip 56 metų žmonės dažniau nurodė esą nepatenkinti savo finansų būkle.

Klausimyną ir indekso skaičiavimo metodiką parengė VGTU mokslininkai. Tyrimą atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimo imtis – apie tūkstantis 18–75 metų respondentų. Tyrimą indeksui apskaičiuoti planuojama atlikti kas antrus metus – šitaip tikimasi fiksuoti rodiklio pokytį.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika