Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Gyventojai tiki, kad jų būstą geriausiai saugo kaimynai 

2019 sausio 17 d. 08:10
Vos 4–5 proc. apklaustųjų nurodė, jog saugodami turtą įsirengia stebėjimo kameras ir pasirūpina geromis spynomis.
Vos 4–5 proc. apklaustųjų nurodė, jog saugodami turtą įsirengia stebėjimo kameras ir pasirūpina geromis spynomis.
Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos gyventojai, išvykdami iš namų ilgesniam laikui, savo būstą nuo vagių stengiasi apsaugoti įvairiais būdais – dažniausiai jį prižiūrėti prašoma kaimynų, įjungiama signalizacija arba viename iš kambarių paliekama įjungta šviesa.

Kaip parodė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, tai trys populiariausi Lietuvos gyventojų atsakymai į klausimą, kaip jie apsaugo savo būstą išvykdami. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kai kurie sprendimai yra panašūs į saviapgaulę.

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas teigia, kad dalies gyventojų pastangos saugoti savo turtą yra tarsi liaudies išmintis, keliaujanti iš kartos į kartą, tačiau turinti abejotiną efektą – būstą saugantiems gyventojams išradingumo netrūksta.

Tyrimas parodė, kad planuodamas ilgesnę išvyką kas antras apklaustasis pasikliauna kaimynais arba artimaisiais, kurie paprašomi prižiūrėti būstą, kol nėra šeimininkų, o profesionalių saugos tarnybų paslaugomis ir signalizacijos sistema naudojasi tik kas ketvirtas. A. Gimbickas komentuoja, kad net kas dešimtas gyventojas išvykdamas palieka įjungtą šviesą ir tiki, jog ši „namuose kažkas yra“ imitacija apsaugos nuo nekviestų svečių.

„Dar kelios dešimtys apklausos dalyvių sako, kad atitraukiamos ir vėl užtraukiamos užuolaidos, veikiantis televizorius, įjungta muzika ar nuolat atidarinėjami ir uždarinėjami langai yra tos priemonės, kurias jie naudoja, kad būstas būtų saugus jiems nesant namuose“, – tyrimo rezultatus apibendrina A. Gimbickas.

Jis perspėja, kad tokia „liaudies išmintis“ neapgauna vagių ir negarantuoja namų turto apsaugos. „Vagys veikia grupuotėmis, turi planą ir kiekvienas narys atlieka konkrečią funkciją. Prieš vagystę pasirinktas objektas yra stebimas, analizuojami gyventojų įpročiai ir judėjimas. Tad kambaryje paliktos šviesos triukas ar klaidinantis užrašas apie vaizdo kameras piktadarių neatgraso. Dalis fiktyvių apsaugos sprendimų yra šeimininkų saviapgaulė. Patekę į butą vagys išjungs ir kambaryje paliktą šviesą, ir televizorių – tokios gudrybės neapsaugos nuo nuostolių ir neatlygins patirtos žalos“, – teigia A. Gimbickas.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad vos 4–5 proc. apklaustųjų nurodė, jog saugodami turtą įsirengia stebėjimo kameras ir pasirūpina geromis spynomis. Dar mažiau žmonių mano, kad turtą gali apsaugoti šarvuotos durys. Stiprios, šarvuotos durys, apklausoje dalyvavusių žmonių nuomone, atsiduria ant tos pačios pakopos kaip ir fiktyvios apsaugos priemonės – vaizdo stebėjimo kamerų muliažai ar įspėjamieji lipdukai, jog būstą neva stebi saugos tarnyba.

„Ši visuomenės nuomonės apklausa patvirtino ir tai, kad esama itin išradingų gyventojų: jie nurodė, kad būstą mėgina apsaugoti palikdami šunį ar piktą katiną, kai kurie net palieka šuns lojimo įrašą“, – pasakoja ekspertas.

Jis primena, jog per atliktą apklausą gyventojai nurodė, kad maksimali žala dėl vagystės iš buto siektų apie 12 tūkst. eurų. „Palyginti su galimais nuostoliais, įmoka už būsto draudimą yra šimtus ar net tūkstančius kartų mažesnė“, – perspėja A. Gimbickas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo siekta išsiaiškinti respondentų požiūrį į būsto saugumą, „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“. Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų iš visos šalies teritorijos.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika