Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Griaunantiesiems senas krosnis bus kompensuojama dalis išlaidų 

2019 vasario 19 d. 06:00
Gyventojai galės pretenduoti į paramą, jei jie senuosius katilus savo namuose keis efektyviais biokuro katilais arba šilumos siurbliais.
Gyventojai galės pretenduoti į paramą, jei jie senuosius katilus savo namuose keis efektyviais biokuro katilais arba šilumos siurbliais.
Scanpix nuotrauka

Gegužę planuojama skelbti kvietimą gyventojams teikti prašymus dėl paramos keičiant senus, malkas naudojančius individualių namų šildymo katilus į modernius ir efektyvius įrenginius – biokuro katilus arba šilumos siurblius. Parama gyventojams, naudojantiems atsinaujinančius išteklius, teikiama jau ne vienus metus. Tačiau specialistai stebisi, kad Lietuva neskatina gyventojų vartoti dujų.

Paramos taisykles parengusi Energetikos ministerija pranešė, kad šilumos gamybos įrenginiams modernizuoti iš viso nuo 2019 iki 2022 metų fiziniams asmenims bus skirta apie 14 mln. eurų ES paramos.

Ministerija jau patvirtino paramos priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, kuriame pateikti reikalavimai ir kriterijai šiai paramai gauti. Pretenduoti į paramą iki 50 proc. naujo šildymo įrenginio kainos galės vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų arba sodo namų savininkai, šį turtą Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistravę ne vėliau kaip 5 metai iki kvietimo teikti paraiškas dienos, taigi iki 2014 metų gegužės.

Gyventojai galės pretenduoti į paramą, jei jie senuosius katilus savo namuose keis efektyviais atsinaujinančius išteklius šilumai gaminti naudojančiais įrenginiais. Tai ne žemesnės kaip 5 klasės biokuro katilai, taip pat šilumos siurbliai žemė-vanduo ir vanduo-vanduo, kurių sezoninis naudingumo koeficientas (SCOP) ne mažesnis kaip 3,5, bei šilumos siurbliai oras-vanduo, kurių SCOP ne mažesnis kaip 3. Biokuro katilų klasė bei sezoniniai naudingumo koeficientai nurodomi įrenginių techninėje dokumentacijoje.

Kvietimus teikti paraiškas šiai paramai gauti skelbs Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Kompensuos pagal galią

Fiziniam asmeniui bus kompensuojama iki 50 proc. sumos, kuri apskaičiuojama padauginus įsigyto įrenginio galingumą kilovatais (kW) iš fiksuotų vieno kilovato galios įkainių, o šie priklauso nuo šildymo įrenginio tipo bei įrangos komplektacijos. Pavyzdžiui, įsirengus 20 kW granulinį 5 klasės biokuro katilą, galima gauti apie 1,5 tūkst. eurų kompensaciją, o 10 kW galios šilumos siurblį oras-vanduo (be integruoto boilerio) – apie 2,5 tūkst. eurų kompensaciją.

Gyventojai galės pretenduoti į paramą, jei jie senuosius katilus savo namuose keis efektyviais biokuro katilais arba šilumos siurbliais.

Norint gauti paramą, sąskaitos už naujus įrenginius bei įrangos perdavimo ir priėmimo aktai turės būti išrašyti ne anksčiau kaip 2019 metų sausio 1 dieną, tačiau patys įrenginiai negalės būti sumontuoti bei priduoti, kol nepateikta registracijos forma, todėl į paramą negalės pretenduoti jau užbaigti projektai.

Įgyvendinus šią priemonę, šalyje tikimasi sutaupyti apie 0,22 teravatvalandės (TWh) energijos, arba apie 2 proc. visos per metus Lietuvoje suvartojamos elektros energijos.

Paramos taisyklių rengėjai yra numatę, kad pretenduoti į paramą galės namų valdų savininkai, senuosius katilus keičiantys arba įrengiantys naujus, kuriais šiluma gaminama ir tiekiama į vandens pagrindu veikiančių namų ūkio šildymo sistemas, kad būtų pasiekta bei palaikoma ir norima namų ūkio patalpų temperatūra: kietojo biokuro (granulių) katilai, aeroterminiai (oras-vanduo), geoterminiai (žemė-vanduo) ir hidroterminiai (vanduo-vanduo) šilumos siurbliai.

Didelių pokyčių nesitiki

„Lietuvos žinių“ kalbintas šildymo įrangos platintojos vadovas Vitalij Markevič sakė, kad žmonės nuolat domisi šildymo katilais, jų parametrais, bet pokalbiai dažnai baigiasi informacijos rinkimu, o ne įrenginio pirkimu.

Jo teigimu, įrengiant modernų katilą, skaičiuojama ir naujo įrenginio, ir senos šildymo sistemos atnaujinimo darbų kaina. Naujas, granulėmis kūrenamas, pavyzdžiui, 10 kW, katilas kainuoja vidutiniškai 2,5 tūkst. eurų.

V. Markevič „Lietuvos žinioms“ pasakojo ir pats savo namus šildantis granuliniu katilu. Apšildyti 160 kv. metrų ploto B energinės klasės namą per 6–7 mėnesių šildymo sezoną jam kainuoja apie 500 eurų. „Panašiai šildymas kainuotų ir nusipirkus sausų kapotų malkų, bet jomis reikėtų kūrenti kasdien, o granulių užtenka pripildyti katilą kartą per savaitę“, – palygino pašnekovas.

Kita bendrovė, prekiaujanti pažangiais airiškais oro-vandens tipo šilumos siurbliais, kurie iš oro paimamą šaltį paverčia šilumine energija, klientų stygiumi nesiskundžia. „Šilumos siurbliais domimasi aktyviai, bet ne dėl laukiamų kompensacijų, o dėl patogumo. Prieš ketvertą metų jie buvo per brangūs, bet dabar žmonės pinigų turi daugiau, – sakė bendrovės specialistas Marius Dambrauskas. – Manau, visi jau „atsikando“ kietojo kuro, užsikimšusių kaminų ir pelenų. O įsirengęs šilumos siurblį gyveni komfortiškai.“

Įsirengus 20 kW granulinį 5 klasės biokuro katilą, bus galima gauti apie 1,5 tūkst. eurų kompensaciją, o 10 kW galios šilumos siurblį oras-vanduo – apie 2,5 tūkst. eurų.

Šilumos gamybos įrangos keitimo skatinimą valstybėje jis tiesiogiai sieja su smarkiai suaktyvėjusia Europos Sąjungos energijos efektyvaus naudojimo politika. „Anksčiau finansuodavo 30–35 proc. tokių investicijų, dabar numatoma šiek tiek daugiau paramos – iki 50 proc., o pasaulyje ir Europoje jau kalbama apie 60 proc. kompensacijas“, – kalbėjo jis.

Pernai pusė šios bendrovės sumontuotų šilumos siurblių teko naujiems, o kita pusė – anksčiau nei prieš penketą metų pastatytiems namams, į kuriuos ir orientuoja valstybės parama.

Atsinaujinantiems ištekliams – daugiau paramos

Dabar Energetikos ministerijos parengtas paramos projektas nėra pirmasis, kai kompensuojama dalis lėšų, skiriamų šilumos gamybos įrangai pakeisti į efektyvesnę arba įrengti naują, atitinkančią ne žemesnę kaip 5 efektyvumo kategoriją.

Aplinkos ministerija Klimato kaitos programos lėšomis taip pat iš dalies finansuoja gyventojams šilumos siurblių bei granulių katilų, kurie atitinka 5 efektyvumo klasę, įsigijimą, kaip ir kitus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas.

Aplinkos ministerijos Klimato kaitos ir darnaus vystymosi politikos grupės patarėja Lina Čeičytė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad jau nuo 2012 metų programos lėšomis remiami fiziniai asmenys, kurie namuose įsirengia atsinaujinančius energijos išteklius (saulės, vėjo, geoterminis) naudojančius įrenginius elektrai, karštam vandeniui ir šilumai gaminti.

„Planuojama programos lėšomis ir šiais metais remti anksčiau įgyvendintus projektus. Ši paramos priemonė dar nepatvirtina, dabar derinama, tačiau tikėtina, kad bus skelbiama“, – pasakojo patarėja.

Parama bus teikiama ankstesniais metais, nuo 2016 iki 2019-ųjų imtinai, įgyvendintiems projektams. Sąlygos liks panašios į ankstesnes: parama sudarys apie 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Parama teikiama pagal fiksuotus dydžius, nustatytus vienam energijos kilovatui. 2018 metais Aplinkos ministerija tokiai paramai skyrė 3,3 mln. eurų, o 2017 metais – 1,7 mln. eurų.

Dujų naudotojų neremia

Tuo metu M. Dambrauskas stebisi, kodėl numatyta kompensuoti tik granulių katilų pirkimą – juk jų efektyvumas yra mažesnis negu, pavyzdžiui, dujinių. Be to, jų ir tarša didesnė už dujinių šildymo įrenginių. Šildymo specialistas svarsto, kad pasirinkimą galėjo lemti granulių katilų gamintojų lobistų aktyvumas.

V. Markevič teigimu, geras 10 kW galios dujinis katilas kainuotų apie tūkstantį eurų. Tiesa, tuose namuose, kur nėra galimybės jungtis prie gamtinių dujų skirstomojo tinklo, jo nuomone, tektų investuoti į požeminę talpą arba pirkti suskystintas dujas, biodujas.

Bet Aplinkos ministerija į tai atsakė, kad gamtines dujas laiko šiltnamio efektą didinančiu kuru, todėl dujinių katilų įrengimo nefinansuoja. „Klimato kaitos programos lėšomis neremiame taršaus kuro įrenginių, pavyzdžiui, dujinių katilų, nes programos tikslas yra mažinti klimato kaitos poveikį ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Gamtinės dujos yra iškastinis kuras, kuris didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas“, – aiškino L. Čeičytė.

Tuo metu šiluminės įrangos specialistai pataria individualių namų savininkams, nusprendusiems modernizuoti seną šildymo įrangą, turėti ir alternatyvų šildymo įrenginį, kuris praverstų rinkoje smarkiai keičiantis kuro kainoms arba esant didelėms oro permainoms. Mat, pavyzdžiui, kuro siurblys yra itin patogus įrenginys esant maždaug nulinei temperatūrai, bet esą mažai efektyvus oro temperatūrai nukritus iki –20 laipsnių šalčio. Tokiu atveju daugiau elektros energijos prireikia šilumos siurbliams.

Katilų keitimo namų ūkiuose išlaidų fiksuotieji įkainiai

Įrenginio tipasGalia, kW1kW kaina (be PVM), eurai už kW
Biokuro (granulinis) katilas<15203
.15–25124
.>2581
Siurblys oras-vanduo (be boilerio)7–13441
.>13353
Siurblys oras-vanduo (su boileriu)<7912
.7–13547
.>13421
Siurblys žemė-vanduo/vanduo-vanduo (be boilerio)7–13540
.>13335
Siurblys žemė-vanduo/vanduo-vanduo (su boileriu)<71201
.>7799

Šaltinis: Europos socialinio fondo agentūra

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika