Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Finansinės paslaugos šovė į užsienį 

2019 sausio 10 d. 10:03
Finansinės įstaigos, kurios iki "Brexito" netrukdomai galėjo dirbti su Europos rinka, turėdamos Jungtinės Karalystės veiklos licencijas, pasirūpino gauti europines licencijas kitose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
Finansinės įstaigos, kurios iki "Brexito" netrukdomai galėjo dirbti su Europos rinka, turėdamos Jungtinės Karalystės veiklos licencijas, pasirūpino gauti europines licencijas kitose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
www.pixabay.com nuotrauka

Ilgą laiką tyliai gyvavęs finansinių paslaugų sektorius pastaraisiais metais prasiveržė. Pernai metinis šių paslaugų eksporto augimas buvo sparčiausias iš visų Lietuvos paslaugų eksporto. Jam šviesią ateitį piešia ne tik palankus reglamentas, bet net ir „Brexitas“.

Trečiąjį 2018 metų ketvirtį, palyginti su 2017-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, finansinių paslaugų eksportas augo 33,2 procento. Galima palyginti: bendras Lietuvos paslaugų eksportas šiuo laikotarpiu augo 20,2 procento.

Finansinės įstaigos, kurios iki „Brexito“ netrukdomai galėjo dirbti su Europos rinka, turėdamos Jungtinės Karalystės veiklos licencijas, pasirūpino gauti europines licencijas kitose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje.

Finansinių paslaugų eksporto proveržis matomas jau trejus metus.

Kaip dienraščiui „Lietuvos žinios“ nurodė Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas, 2015-aisiais finansinių paslaugų buvo eksportuota už 12 mln. eurų, o per pirmus tris 2018 metų ketvirčius – už 57 mln. eurų. Ypač didelis augimas buvo matomas 2016 metais, panašus jis išliko ir 2017-aisiais. Nors šiuo metu augimas šiek tiek sulėtėjo, bet pastarųjų trejų metų rezultatas įspūdingas – eksporto apimtis išaugo beveik 5 kartus.

Eksportuoti pradėjo neseniai

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymėjo, kad daugelis Lietuvoje veikiančių bankų ne tik teikia finansines paslaugas vietos gyventojams ir įmonėms, bet ir atlieka daug svarbių funkcijų, kurių nemato kasdienių bankinių paslaugų vartotojai. Šios paslaugos yra eksportuojamos.

„Kitaip sakant, tos veiklos kuria vertę ne tik Lietuvoje, bet ir motininių bankų šalyse, dėl to priskiriamos prie paslaugų eksporto. Tai yra visos vadinamos „back office“ paslaugos, pavyzdžiui, atsiskaitymas už sandorius, užstato valdymas, akcinių įvykių apskaita, fondų vertės apskaita ir pan.“, – aiškino ekonomistas.

V. Ivanovas pridūrė, kad prie finansinių paslaugų eksporto prisideda visos paslaugas užsienio klientams teikiančios finansinės ir mokėjimo įstaigos.

Tiesa, nors finansinių paslaugų eksportas per pirmus tris šių metų ketvirčius buvo reikšmingas, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad finansinių paslaugų eksporto svoris bendrame paslaugų eksporto kontekste dar labai mažas – jis sudaro vos 1 proc. ir yra gerokai mažesnis nei, pavyzdžiui, IT paslaugų eksporto.

Analitiko pastebėjimu, finansų sektorius Lietuvoje iš esmės tik pastaraisiais metais pradėjo kalbėti apie eksportą. Nemažą įtaką tam esą padarė Lietuvos banko veiksmai, finansų sektoriaus startuoliams palengvinę galimybes kurtis ir išbandyti savo idėjas bei technologijas. Centrinis bankas startuoliams sukūrė supaprastintą reglamentą, kuris paskatino tiek startuolių atsiradimą, tiek jų augimą.

„Apskritai startuoliai yra orientuoti į greitą augimą. Lietuvos rinka tam tikrai per maža, todėl natūraliai jie gręžiasi į užsienio rinkas – į eksportą“, – paaiškino pašnekovas.

Be to, nors „Brexitas“ visoms ES šalims, taip pat ir Lietuvai, kelia nerimą dėl ateities, finansų sektoriui jis turi teigiamos įtakos. Finansinės įstaigos, kurios iki „Brexito“ netrukdomai galėjo dirbti su Europos rinka, turėdamos Jungtinės Karalystės veiklos licencijas, šiuo metu susiduria su rizika, kad jų veikla bus apribota. Todėl nemaža dalis anksčiau tik Jungtinėje Karalystėje registruotų finansinių paslaugų įmonių pasirūpino gauti europines licencijas kitose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje.

„Taip pat neatmesčiau kriptovaliutų ir „blockchain“ technologijos bumo, kuris ypač buvo matomas 2016–2017 metais. Nemažai „blockchain“ technologija paremtų startuolių taip pat buvo nusitaikę į finansų sektorių“, – pažymėjo V. Ivanovas.

Įtakos, anot jo, turi ir bendros skaitmenizacijos tendencijos – jos finansų sektoriui sukuria galimybių lengviau eksportuoti savo paslaugas.

Tarp rinkų – naujas lyderis

Didžiausia finansinių paslaugų eksporto rinka, anot V. Ivanovo, visą laiką buvo ir yra Jungtinė Karalystė. Analitiko manymu, net jei šios šalies išstojimas iš ES vyktų pagal „kietąjį“ scenarijų, dabartiniai Lietuvos eksportuotojai dėl finansinių paslaugų specifikos iš Jungtinės Karalystės trauktis neturėtų.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius pažymėjo, kad pastarąjį finansinių paslaugų eksporto augimą skatino aktyvus bendradarbiavimas su Jungtinių Valstijų rinka. Antrą ir trečią praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, finansinių paslaugų eksportas į JAV augo nuo 0,22 mln. iki 9,55 mln. eurų.

Vis dėlto V. Ivanovas atkreipė dėmesį, kad eksporto į šią šalį apimtis reikšmingai padidėjo tik trečiąjį ketvirtį, todėl dar esą anksti spręsti, ar tai tik momentinio sandorio pasekmė, ar ilgalaikė tendencija. Aiškumo, anot jo, turėtų padaugėti šių metų kovą, kai bus matyti visa 2018 metų statistika.

Be staigiai išaugusios JAV reikšmės, finansinės paslaugos taip pat reikšminga apimtimi eksportuojamos į Švediją, Latviją, Suomiją, Austriją. Viena įdomesnių rinkų, kaip pažymėjo VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas, – Baltarusija, sąraše pagal eksporto apimtį užimanti 9 vietą. Tokia pozicija, V. Ivanovo manymu, galimai susijusi su dideliais srautais šios šalies svečių, atvykstančių apsipirkti ir neretai pasinaudojančių valiutos keityklų, bankų paslaugomis.

Ateitį piešia šviesią

Kalbėdamas apie finansinių paslaugų eksporto ateitį V. Ivanovas sakė, kad kol kas prognozuoti sudėtinga, nes vis dar išlieka neaiškumas dėl „Brexito“ susitarimo. Taigi kokią įtaką sektoriui turės Jungtinės Karalystės finansinių įstaigų europinių licencijų įsigijimas, bus geriau matyti tik šiemet. Tačiau pašnekovas prognozavo, kad 2019 metais finansinių paslaugų eksportas toliau augs ir tikrai viršys bendro paslaugų eksporto augimą.

Prie finansinių paslaugų eksporto augimo šiemet, anot V. Ivanovo, taip pat turėtų prisidėti Vyriausybės programoje išsikeltas tikslas skatinti Lietuvos fintech sektorių.

Tiesa, sausio 7 dieną Vyriausybė fintech plėtros klausimo svarstymą atidėjo, sulaukusi pastabų ir pasiūlymų iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos.

Tačiau Vyriausybė sieks šiemet į Lietuvą pritraukti bent dvi reikšmingas fintech bendroves, 15 proc. padidinti sektoriaus įmonių skaičių. Planuojama, kad šiame sektoriuje Lietuvoje šiemet bus sukurta 15 proc. daugiau darbo vietų, 25 proc. išaugs įmonių pajamos.

Anot V. Ivanovo, šalies finansinių paslaugų sektoriui teigiamą ateitį pranašauja ir tai, kad Lietuvoje jau esama rimtų užsienio žaidėjų. „Manau, kad atėjimas tokių didžiųjų pasaulinių žaidėjų kaip „Barclays“ (nesvarbu, kad šis išėjo), „Western Union“, taip pat skandinaviškų bankų paslaugų centrų kūrimas Lietuvoje sukūrė Lietuvos specialistų kompetencijas ir atsirado kritinė masė žmonių su reikiamomis žiniomis, kvalifikacija. Tapome pajėgūs kurti naujus produktus, tapti žinomi finansų sektoriuje. Tai duoda grąžą ilgalaikėje perspektyvoje“, – aiškino pašnekovas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika