Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Eksporto augimo tempas lėtėja, bet rekordai dar įveikiami 

2019 kovo 28 d. 10:00
Dėl mažėjančio pagrindinių eksporto rinkų ekonominio aktyvumo tikėtina, kad eksportuojamų prekių ir paslaugų paklausa bus mažesnė“, – sakė Vadimas Ivanovas.
Dėl mažėjančio pagrindinių eksporto rinkų ekonominio aktyvumo tikėtina, kad eksportuojamų prekių ir paslaugų paklausa bus mažesnė“, – sakė Vadimas Ivanovas.
"Lietuvos žinių"  archyvo nuotrauka

Lėtėjant pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir pasaulio ekonomikos aktyvumui, tarptautinės prekybos sąlygos išlieka palankios Lietuvos eksporto tolesnei plėtrai, tačiau augimo tempas lėtės.

Tai rodo VšĮ „Versli Lietuva“ analitikų apžvalga.

„Lėtesniu tempu nei anksčiau, bet užtikrintai Lietuvos eksportuotojai ir toliau demonstruoja plėtrą tarptautinėje prekybos arenoje. Istoriškai Lietuvos eksporto vertė išlieka rekordinėse aukštumose – vien pernai lietuviškos kilmės prekių, be energetinės vertės produktų, eksportuota už 13,4 mlrd. eurų, o atsižvelgiant į šių metų prognozes eksporto vertė turėtų didėti dar vienu milijardu, iki 14,4 mlrd. eurų. Džiugu, kad vis didesnę bendro prekių eksporto dalį sudaro inžinerijos ir chemijos pramonės vystomos didelės pridėtinės vertės prekės – aukštųjų technologijų, gyvybės mokslų produktai. Taip pat prie eksporto augimo masto vis labiau prisideda auganti lietuviškų prekių paklausa tokiose tolimose rinkose kaip Japonija, Kinija, JAV ir Kanada“, – pranešime spaudai teigė Aivaras Knieža, VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovas.

Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas 2019 metais augs 7,4 proc., iki 14,4 mlrd. eurų, paslaugų – 7,3 proc., iki 10,2 mlrd. eurų, prekių reeksportas (be energetinių produktų) – 6,9 proc,. iki 11,4 mlrd. eurų. Atitinkamai 2020 metais lietuviškų prekių eksportas (be energetinių produktų) turėtų augti 6,8 proc., iki 15,4 mlrd. eurų, paslaugų – 6 proc., iki 10,8 mlrd. eurų, reeksportas (be energetinių produktų) – 8,9 proc., iki 12,4 mlrd. eurų.

Statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenimis, 2018 metais lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas paaugo 8,2 proc., iki 13,4 mlrd. eurų, paslaugų – 17,4 proc., iki 9,9 mlrd. eurų, prekių reeksportas (be energetinių produktų) – 5,1 proc., iki 10,7 mlrd. eurų.

„Atsižvelgiant į Pasaulio banko ir Europos Komisijos sumažintas pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų ir pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas, Lietuvos eksporto augimas šiemet ir kitąmet turėtų būti nuosaikesnis nei ankstesniais metais. Dėl mažėjančio pagrindinių eksporto rinkų ekonominio aktyvumo tikėtina, kad eksportuojamų prekių ir paslaugų paklausa bus mažesnė“, – sakė Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Pasak V. Ivanovo, vidaus rinkos veiksniai taip pat turi įtakos eksportuotojų sėkmei ir konkurencingumui eksporto rinkose. „Ilguoju laikotarpiu lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant energetinių produktų, eksporto raidą lemia gamybos pajėgumai ir darbo sąnaudos. Materialinės investicijos į gamybos pajėgumus pastaraisiais metais auga ir tai reiškia, kad produkcijos gamybos pajėgumai didina prekių pasiūlą ir eksporto perspektyvas. Tačiau tikėtina, kad 2019–2020 metais pramonės investicijos į gamybos plėtrą lėtės. Lietuvos eksporto konkurencingumą ilguoju laikotarpiu taip pat silpnina augančios darbo užmokesčio sąnaudos ir nėra akivaizdžių požymių, kad jos galėtų mažėti ar įmonės šią riziką suvaldytų kitaip, pavyzdžiui, investuotų į darbo našumo didinimą ar labiau orientuotųsi į didelės pridėtinės vertės produktų gamybą“, – kalbėjo V. Ivanovas.

Lietuvos eksportą skatinanti VšĮ „Versli Lietuva“ 2018 m. prisidėjo prie beveik ketvirtadalio (23 proc.) lietuviškos kilmės prekių eksportuotojų sėkmės, teikdama įvairias eksporto plėtros paslaugas, o šių eksportuotojų eksportas augo 3,9 proc. „Versli Lietuva“ eksporto plėtros paslaugas gavusių eksportuotojų eksporto vertė pernai siekė 5,9 mlrd. eurų, o tai sudarė 44 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės.

„Lietuvos žinių“ inf.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika