Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Dėl kiaulienos – tyla lyg prieš prekybos karą 

2019 sausio 10 d. 06:01
Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Lietuvos valdžia nesiryžta imtis drastiškų veiksmų Lenkijos atžvilgiu, nors ši lietuviškos kiaulienos ir kiaulių nebeįsileidžia nuo praėjusių metų gruodžio 12 dienos. Kol kas susidariusią situaciją žadama išnarplioti diplomatinėmis priemonėmis, bet nepajudėta iš vietos, o jau užsimenama apie galimą spaudimą Lenkijai.

„Apie konkrečius veiksmus būtų galima kalbėti tik tada, kai būtų išnaudotos visos diplomatinės priemonės išspręsti susidariusią situaciją. Dar laukiama oficialių Lenkijos atsakymų į ministro, taip pat Europos komisaro Vytenio Andriukaičio laiškus Lenkijos ir ES institucijoms“, – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) raštu atsakė į „Lietuvos žinių“ klausimą, kada ir kokių veiksmų ministerija ketina imtis dėl Lenkijos sprendimo uždrausti kiaulienos ir kiaulių importą iš didžiosios Lietuvos dalies.

Į Lietuvą iš Lenkijos 2018 metais įvežta apie 18 tūkst. tonų kiaulienos, iš Lietuvos į Lenkiją išvežta 4 tūkst. tonų.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad Lenkija praėjusių metų gruodžio 12 dieną uždraudė iš didžiosios Lietuvos dalies importuoti kiaulieną ir kiaules, kurios auginamos antroje afrikinio kiaulių maro zonoje – ten, kur yra kritusių nuo maro šernų. Į šią zoną patenka šiaurės rytų, vidurio ir dalis pietų Lietuvos teritorijos.

Europos Sąjungos teisė nustato, kad šalys gali prekiauti kiaulėmis ir jų skerdenomis iš antrųjų maro zonų, susiderinusios su tos šalies veterinarijos tarnyba bei pateikusios dokumentus, kad mėsa yra saugi ir kokybiška.

„Jeigu ne, tai...“

Europos Komisijos narys V. Andriukaitis yra parašęs laišką Lenkijos žemės ūkio ministrui dėl šios problemos, tačiau situacijai nesikeičiant šią savaitę žadėjo su juo kalbėti telefonu. Ar šis pokalbis įvyko ir kokie jo rezultatai, „Lietuvos žinioms“ sužinoti kol kas nepavyko.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys yra viešai sakęs, kad jeigu nepavyks pasiekti susitarimo su lenkais, būtų svarstoma galimybė įvesti atsakomąsias sankcijas Lenkijos kiaulių importui.

„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba irgi gali labai nuodugniai, labai rimtai ir atsakingai tikrinti iš Lenkijos įvežamą kiaulieną, turint omenyje, kad mūsų eksportas į Lenkiją yra mažesnis nei lenkiškos kiaulienos importas į Lietuvą“, – teigė G. Surplys.

ŽŪM duomenimis, į Lietuvą iš Lenkijos 2018 metais įvežta apie 18 tūkst. tonų kiaulienos, iš Lietuvos į Lenkiją – 4 tūkst. tonų.

Premjeras Saulius Skvernelis LRT radijo laidoje sausio 8 dieną pabrėžė, kad veiksmai, kurių kaimyninė valstybė ėmėsi, prieštarauja Europos Sąjungos teisei, ir kaimynė Lietuvai oficialiai nepateikė argumentų, kodėl taip pasielgė. „Galiausiai, mes nesame gavę argumentuotų atsakymų, kodėl tokių veiksmų buvo imtasi. Dėl to dar nėra visos diplomatinės priemonės išnaudotos, ir mes bet kokiu atveju išnaudosime“, – radijui sakė S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas užsiminė apie galimą atsakomąjį veiksmą prieš kaimynus dėl Lenkijos sprendimo, nes „išnaudojusi visas diplomatines priemones Lietuva turės imtis tam tikrų priemonių“.

„Premjeras pirmiausia kalba apie diplomatines priemones bei kanalus. Jų yra įvairių: tai ir ambasadorių kontaktai bei lygmuo, tai ir žemės ūkio sektorius kuruojančių abiejų šalių ministrų kontaktai, tai pagaliau ir abiejų valstybių premjerų kontaktai. Premjeras neatmeta galimybės pasikalbėti su Lenkijos ministru pirmininku, jei visos kitos priemonės neduos laukiamų rezultatų“, ‑ vakar „Lietuvos žinioms“ patikslino premjero patarėjas Tomas Beržinskas.

Netektis – pusė eksporto

„Bet kokiu atveju galiu pasakyti, kad iš vadinamosios antros afrikinio kiaulių maro zonos yra taikomos priemonės, kurios absoliučiai pripažintos ir Europos Komisijos, tai yra saugi produkcija ir riboti tokiu atveju laisvą prekių judėjimą tikrai nematau jokio pagrindo“, – BNS citavo premjerą.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) vadovas Algis Baravykas teigė, kad kol kas kiaulių augintojus tenkina valdžios pastangos. „Tačiau savaitės pabaigoje žiūrėsime, kur link viskas krypsta. Problema iškilo gruodžio viduryje. Reikia suprasti tai, kad mes pradėjome švęsti gruodžio 24 dieną ir baigėme anksčiau, o štai lenkai švenčia iki Trijų Karalių. Tikrai negalime kaltinti mūsų šalies valdžios, kad ji pagal problemos sprendimo tempus atsilieka. Vis dėlto kitą savaitę tikimės kokių nors rezultatų“, – kalbėjo A. Baravykas.

A. Baravykas kalbėjo, kad Lietuva eksportavo į Lenkiją palyginti nedidelį kiekį kiaulienos, tačiau tai esą sudarė pusę viso lietuviškos kiaulienos eksporto.

Per dešimt praėjusių metų mėnesių į kaimyninę šalį buvo išvežta 150 tūkst. kiaulių, iš jų – 91 tūkst. skerdimui, likusi dalis buvo paršeliai. O tikėtasi, kad iki praėjusių metų pabaigos į Lenkiją bus eksportuota 100 tūkst. kiaulių.

Sprendimo ieškos „Žaliojoje savaitėje“

BNS nuotr.
BNS nuotr.

Europos Komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis sausio 9 dieną telefonu kalbėjo su Lenkijos Žemės ūkio ministru kiaulių maro klausimais. Komisaras dar kartą pabrėžė, kad Lenkijos priimtos priemonės kelia grėsmę Europos Sąjungos regionalizacijos sistemai, o kartu – ir pačiai Lenkijai.

„Manau, kad Lenkijos Žemės ūkio ministras suprato, jog toks sprendimas pavojingas jiems patiems, – sakė Europos Komisijos narys. – Pokalbis buvo naudingas, susitarėme dar kartą susitikti kitą savaitę žemės ūkio parodos metu Berlyne. Galėsime aptarti tolimesnius, operatyvius veiksmus bei konkretų problemos sprendimą surasti dalyvaujant Lietuvos žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui“.

84-oji tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2019“ vyks sausio 18–27 dienomis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika