Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Deimantas valstybės nekilnojamojo turto karūnoje 

2017 rugpjūčio 16 d. 16:00
Alinos Ožič nuotrauka

Nekilnojamojo turto ekspertai valstybės parduodamus rūmus Vilniaus senamiesčio pagrindinėje aikštėje vertina kaip šiuo metu neturintį lygių rinkos deimantą.

Priešais rotušę esančiame pastatų komplekse, kuriame anksčiau veikė muzikos mokykla, galėtų įsikurti prabangus viešbutis arba privati paveikslų galerija ar muziejus.

Tokio dydžio parduodamų nekilnojamojo turto objektų miesto širdyje retai pasitaiko, tad, ekspertų nuomone, pasiūlius protingą kainą, galima tikėtis nemažo tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojų susidomėjimo.

„Lietuvos žinios“ rašė, kad valstybės turtą valdantis ir juo prekiaujantis Turto bankas rudenį rinkai pasiūlys kelis išskirtinius objektus. Pradinė jų kaina kol kas neatskleidžiama, bet Turto bankas teigia, jog siūlomi objektai yra vertingiausi nekilnojamojo turto portfelyje.

Tiek pardavėjui, tiek rinkos ekspertams patraukliausias atrodo pastatų kompleksas su daugiau kaip 10 arų sklypu Didžiojoje g. 38, Vilniuje. Turto bankui šis kompleksas perduotas 2016 metų pabaigoje kaip valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingas turtas. Anksčiau čia veikė Vilniaus kolegijos Menų fakultetas.

Kiti du objektai – 25 ha buvusi karinė teritorija Rukainių gatvėje ir 18,5 ha sklypas su mazuto rezervuarais bei apsauginiais grunto pylimais Jočionių gatvėje.

„Sostinės senamiesčio širdyje esančio keturių pastatų su uždaru kiemu komplekso bendras plotas siekia daugiau nei 2,6 tūkst. kv. m, o žemės sklypas naujajam šeimininkui priklausytų nuosavybės teise. Prognozuotume, kad jame tikrai galėtų būti įrengtas aukštos klasės viešbutis. Šalia Gariūnų esantis sklypas yra tinkamas logistikai, prekybai ar kitai komercinei veiklai, o buvusi karinė teritorija Pavilnyje – mažaaukštei gyvenamajai statybai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Turto banko vadovas Vaidotas Aleksius. Jo teigimu, visų trijų objektų vertę šiuo metu nustato turto ekspertai.

Vertina apie 4 mln. eurų

Kai pasirodys rinkoje, rūmai Didžiojoje gatvėje, ekspertų vertinimu, turėtų sulaukti didžiulio pirkėjų susidomėjimo, juos parduoti nebūtų sunku.

„Išskirtinė šio objekto savybė, be abejo, yra vieta. Toks pastatas Naujamiestyje nebūtų toks įdomus, nes tai kultūros vertybė. Tikrai nebus lengva tokį objektą prikelti naujam gyvenimui, nes reikės išsaugoti planavimą, įvairius elementus. Investuotojo laukia nemažas darbas. Tačiau tikrai yra nemažai investuotojų, kurie laukia, kada rinkoje pasirodys panašaus lygio objektų“, – aiškino Arnoldas Antanavičius, nekilnojamojo turto vystymo kompanijos CITUS Investicijų ir analizės skyriaus vadovas.

Jis prognozavo, kad pastatų kompleksas Didžiojoje gatvėje galėtų kainuoti apie 4,5 mln. eurų. „Manau, vertintojai vertę nustatys pagal esamą būklę, o rinkoje, spėčiau, investuotojai bus linkę sumokėti kiek daugiau už pradinę kainą. Nes vieta tikrai išskirtinė, o tokių objektų rinkoje dabar nėra. Dabar geras laikas, nes nemažai investuotojų, turinčių kapitalo, nori Vilniaus senamiestyje ar centre įsigyti gerą prestižinį objektą ir jame įrengti viešbutį arba prabangius butus, – kalbėjo rinkos ekspertas. – Šiuo metu pasirinkimas nelabai didelis, ir kai šis objektas pasirodys rinkoje, susidomėjimas bus didžiulis. Paprastai tas susidomėjimas virsta didesne kaina už tą, kurią nustato pardavėjas.“

Panašią kainą už rūmus Didžiojoje gatvėje prognozavo ir Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Didžiojoje gatvėje esančius rūmus, kurių plotas 2,6 tūkst. kv. m, jis lygino su pastatu, kurį neseniai pardavė „Vilniaus vandenys. Už 2,5 tūkst. kv. m pastatą Dominikonų gatvėje investuotojas iš Danijos sumokėjo 3,9 mln. eurų (be PVM). „Matyt, 4 mln. eurų yra minimali suma, kurią būtų galima gauti už objektą Didžiojoje gatvėje“, – svarstė S. Vagonis.

Ideali vieta viešbučiui

2018 metų pradžioje Vilniaus senamiesčio širdyje esančiuose Pacų rūmuose duris atvers „Archer Mansion Hotel“ pavadintas viešbutis. Tai bus pirmasis tarptautiniu mastu vertinamo tinklo „Design Hotels“ viešbutis Lietuvoje.

Ekspertų vertinimu, Pacų rūmuose Didžiosios gatvės pradžioje įsikursiantis viešbutis nesudarytų konkurencijos kitam panašiam objektui senosios rotušės pašonėje.

A. Antanavičiaus nuomone, Didžiojoje gatvėje viešbučiams tikrai gera vieta. Tačiau šiam konkrečiam objektui koją gali pakišti tai, kad prabangiems viešbučiams reikia didesnio ploto SPA, baseinams ir konferencijų salėms įrengti. O 2,6 tūkst. kv. m nėra daug, reikėtų bent 7–8 tūkst. kv. metrų. „Šitoje vietoje galbūt galėtų atsirasti mažesnis boutique tipo viešbutis ar apartamentai. Nes vieta palyginti rami, didelio transporto srauto čia nėra“, – vertino ekspertas.

Ekspertų nuomone, priešais rotušę esančiame pastatų komplekse galėtų įsikurti prabangus viešbutis, privati galerija ar muziejus.

Tačiau net nusprendus čia įkurti viešbutį, konkurentai nebūtų kliūtis. „Vilniaus viešbučiuose dabar vienas didžiausių istorijoje užimtumų. Dėl to artimiausiu metu atsiras ne vienas naujas viešbučio projektas. Ši viešbučių plėtra vyksta neatsitiktinai, o dėl to, kad yra paklausa, auga kelionių ir verslo turistų skaičius. Manau, rinka tikrai būtų pajėgi aprūpinti ir naują viešbutį Didžiojoje gatvėje“, – prognozavo A. Antanavičius.

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, mano, kad rūmų Didžiojoje gatvėje vieta yra ideali: jie stovi pagrindinėje senamiesčio Rotušės aikštėje. „Tai daro jį išskirtinį, ir investuotojų susidomėjimas juo tikrai bus. Retai rinkoje pasirodo tokių objektų – kad centre būtų pastatų kompleksas su nuosavu sklypu, kur galima ką nors naujo daryti“, – sakė jis.

Jo nuomone, ką jame įrengti – viešbutį, butus ar apartamentus, investuotojas nuspręstų priklausomai nuo to, kokie apribojimai šiam istoriniam namui bus nustatyti paveldo specialistų.

„Viešbučiui tai būtų viena geidžiamiausių vietų. O šalia esantys viešbučiai konkurencijos nesudarys, net atvirkščiai – padės pritraukti klientų. Klausimas, kiek rinka pajėgi priimti viešbučių, nes pastaruoju metu Vilniuje yra viešbučių statybos bumas, vien pernai paskelbta apie 10 naujų projektų, iš kurių, mūsų skaičiavimais, 6 realiai vykdomi. Be to, nuomojamas būstas irgi pradeda konkuruoti su viešbučių rinka“, – samprotavo S. Vagonis.

Jis pažymėjo, kad iki šiol į viešbučių plėtrą daugiau investavo lietuviškas kapitalas.

Kodėl ne muziejus ar galerija?

Mindaugas Kulbokas, nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims, svarstė, kad rūmus Didžiojoje gatvėje būtų galima panaudoti ne tik verslo, bet ir visuomenės poreikiams.

„Kiekvienas turtas randa savo paskirtį, ji nebūtinai yra komercinė. Prisiminkime buvusį „Lietuvos“ kino teatrą Pylimo gatvėje. Sklypą įsigiję investuotojai iš pradžių planavo statyti prabangius butus. Bet visuomenė sukilo ir pareiškė, kad čia turėtų būti kino teatras. Tada atsirado investuotojas, kuris statys muziejų – paveikslų galeriją su nedidele kino sale“, – pasakojo M. Kulbokas.

Jo manymu, tokiose vietose kaip Didžioji gatvė senamiestyje nebūtinai turi būti steigiami viešbučiai. „Kodėl ne muziejai? Kodėl ne kiti kultūros objektai? Tradicinės funkcijos ieškojimas kartais atrodo nykiai. Šiandien investuotojai yra gudresni. Jie tikrai mato daugiau galimų paskirčių negu tradicinius: viešbučius, biurus, butus. Kodėl ne „Lietuvos žinių“ graži redakcija? – šypsojosi M. Kulbokas. – Pavyzdžiui, kolekcininkai, kurie kolekcionuoja paveikslus, tikrai nuolat ieško erdvių, kur jie galėtų būti eksponuojami. Pažįstu ne vieną tokį kolekcininką. Tokios vietos kaip Didžioji gatvė yra puiku tokiems dalykams. Pasaulis yra daug išradingesnis, negu mes įsivaizduojame.“

Puiki vieta gyventi

M. Kulbokas Rukainių gatvės sklypą regėjo užstatytą mažaaukščiais kotedžais. „Aš pats 12 metų gyvenau netoli esančioje Kalnėnų gatvėje, nuo ten iki katedros – 8 minutės kelio automobiliu. Jokių kamščių. Tai ideali vieta. Aplinkkeliu pasiekti Pilaitę, ko gero, užtruktų 10 minučių“, – teigė jis

Kad Rukainių gatvės sklypas galėtų būti panaudotas gyvenamajai statybai, sutiko ir A. Antanavičius. Jo nuomone, galbūt čia galėtų atsirasti mažaaukščių kotedžų bei komercinių objektų prie Minsko plento.

A. Antanavičius rūmus Didžiojoje gatvėje įvertino kaip deimantą nekilnojamojo turto rinkoje, o 25 ha sklypą Rukainių gatvėje – kaip auksą ar kitą ne mažiau spindintį brangųjį metalą.

Buvusi 25 ha ploto karinė bazė Kalnėnuose įspūdinga atrodo ir S. Vagoniui. „Tai potencialios plėtros teritorija. Didysis klausimas šiuo atveju, kokios galimybės ją plėtoti bus pakeitus paskirtį, tai yra kiek iš 25 ha liks naudingo ploto, kurį bus galima paversti komercinės ar namų valdų sklypais“, – svarstė ekspertas.

Aukcionas gali nepavykti

Tuo metu Jočionių gatvės sklypu galėtų susidomėti pramonės investuotojai. Tačiau parduoti nebus lengva dėl teritorijos ploto.

„Tokio dydžio sandorių Lietuvoje pastaruoju metu nebuvo. Klausimas, ar investuotojas ryžtųsi įsigyti apie 20 ha sklypą, kai rinkoje parduodama mažesnių. Šalia Gariūnų pramonės sklypų pasiūla nemaža,o perkant tokį didelį sklypą iš esmės reikėtų įšaldyti pinigus neturint aiškios vizijos ir prognozuojamos sėkmės“, – kalbėjo A. Antanavičius.

Eksperto vertinimu, galbūt Turto bankui reikėtų pagalvoti apie objekto išskaidymą į smulkesnius, kad jais susidomėtų investuotojai, turintys kiek mažiau kapitalo ir galimybių. Jis prognozavo, kad už vieną objektą galima tikėtis 8–10 mln. eurų, o norinčių tiek mokėti investuotojų daug neatsiras. Pirkėjai būtų linkę pirkti smulkesnius objektus už 3–4 mln. eurų. Tokia kaina, pasak eksperto, neturėtų gąsdinti ir vietos investuotojų.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"