Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Darbo apmokestinimas: kaip Lietuva atrodo investuotojams 

2019 balandžio 7 d. 13:33
pixabay.com nuotrauka

Darbo užmokesčio apmokestinimas diskusijų klausimu neretai tampa ne tik tarp dirbančių gyventojų. Šalį naujoms investicijoms besirenkantys investuotojai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kiek ir kokie mokesčiai mokami nuo darbuotojų atlyginimo.

Kaip Lietuvoje taikomus darbo apmokestinimo sistemą vertina užsienio investuotojai ir kaip šalis atrodo konkurencinėje kovoje dėl užsienio investicijų, tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja Investuotojų forumo ir „Investuok Lietuvoje“ atstovai.

Norėdama pritraukti kuo daugiau tiesioginių užsienio investicijų ir sukurti naujų darbo vietų šalyje, Lietuva įprastai konkuruoja su tomis šalimis, kurių vertės pasiūlymas investuotojams yra gana panašus. Tarp tokių šalių patenka Vidurio ir Rytų Europos valstybės – Lenkija, Čekija, Vengrija.

Gerda Sakalauskaitė

Vis dėlto „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė Gerda Sakalauskaitė pastebi, kad kartais dėl investuotojų dėmesio tenka kovoti ir su didžiosiomis ekonomikomis, pavyzdžiui, Jungtine Karalyste. Kol kas geriausiai Lietuvai pavyksta pritraukti investicijas, kurios kuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas verslo paslaugų ir IT sektoriuose. Visgi paskutiniais metais šalis sėkmingai konkuruoja bei laimi projektus ir gamybos srityse. Pavyzdžiui, Kauno LEZ neseniai nusprendė kurti Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė.

Kalbant apie darbo jėgą ir konkurenciją dėl investicijų tarp valstybių, Europos Komisijos 2017 m. duomenimis, vidutinį atlyginimą gaunančio lietuvio darbo sąnaudų mokestinė našta siekė 40,8 proc., kai ES vidurkis buvo 40,45 proc.

Svarbu, kai nori perkelti darbuotojus

„Tai rodo, kad bendras darbo apmokestinimo lygis Lietuvoje yra pakankamai aukštas. Lyginant Lietuvą pagal šį rodiklį su konkurentėmis šalimis, situacija nevienareikšmiška – mokesčių našta vidutinį atlygį gaunančiam darbuotojui Estijoje, Lenkijoje, Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje yra mažesnė, tuo metu Vengrijoje ar Slovėnijoje ji yra didesnė negu Lietuvoje, – pastebėjo G. Sakalauskaitė. – Tiesa, nuo 2019 m. Lietuvoje įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai turėtų mokestinę naštą darbo pajamoms šiek tiek sumažinti, o tai padidintų mūsų konkurencingumą. Naują situaciją Lietuvoje su kitomis šalimis palyginti galėsime tik vėliau, kai bus pateikti duomenys už šiuos metus“.

Investuotojams, renkantis valstybę, kurioje kurti savo padalinį, svarbu daugybė aspektų – talentų kiekis, darbo jėgos kokybė, infrastruktūra šalyje, bendras verslo aplinkos patrauklumas. Tarp apžvelgiamų kriterijų patenka ir mokesčių sistema.

„Visų pirma, investuotojui rūpi mokesčių sistemos aiškumas ir lengvas mokesčių administravimas. Naujausiame „Doing Business“ reitinge, Lietuva pagal mokesčių mokėjimo lengvumą yra 18-ta pasaulyje. Tai yra signalas užsienio kompanijoms, kad Lietuvoje mokesčių mokėjimo ir administravimo sistema išties patraukli“, – komentavo pašnekovė.

G. Sakalauskaitės nuomone, kalbant apie darbo apmokestinimo naštą, pastebima, kad šis aspektas tampa aktualus, kai užsienio kompanijos siekia perkelti reikalingus darbuotojus iš užsienio: „Tad, jei darbdaviui mokant tą patį atlyginimą abiejose šalyse, Lietuvoje darbuotojas potencialiai prarastų daugiau dėl didesnės mokestinės naštos – tuomet tokiam darbuotojui keltis į Lietuvą ir dirbti tą patį darbą kompanijoje tampa nepatrauklu“.

Dar vienas investuotojų pro akis nepraleidžiamas klausimas – mokesčių sistemos patrauklumas itin aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimui Lietuvoje. Pavyzdžiui, „Sodros“ lubų įvedimas yra viena iš paskatų tokias darbo vietas kurti.

Būtent „Sodros“ lubos ir yra būti viena iš priemonių, kuria ir toliau galėtų rūpintis Lietuva, norėdama pritraukti daugiau užsienio. Pavyzdžiui, „Investuok Lietuvoje“ atstovės nuomone, reikėtų ir toliau svarstyti mažinti „Sodros“ lubas.

„Pagal numatytą tvarką, „Sodros“ lubos kasmet mažės, kol 2021 m. pasieks 60 vidutinių darbo užmokesčių ribą. Nepaisant to, „Sodros“ lubos išliks labai aukštos ir aktualios tik pačias didžiausias pajamas gaunantiems asmenims, – svarstė pašnekovė.

Be to, pasak jos, aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimą šalyje skatintų ir nuo darbo užmokesčio nuskaitomų mokesčių, kaip gyventojų pajamų mokesčio (GPM), socialinio draudimo įmokos, lengvatos startuolių darbuotojams ir tyrėjams.

„Startuolių verslo modelio specifika lemia, kad kritinė parama reikalinga ankstyvoje startuolio vystymosi stadijoje, kuomet pelnas dar nėra generuojamas, todėl esamos pelno mokesčio skatinamosios lengvatos šiuo atveju nėra aktualios. Darbo mokesčių lengvatos tyrėjams, taip pat didintų tyrėjo profesijos patrauklumą ir prisidėtų prie geresnių įsidarbinimo sąlygų“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt argumentavo G. Sakalauskaitė.

Liberalesnis Darbo kodeksas padėjo Lietuvos reitingams

Kalbant apie investuotojų sprendimus pasirinkti naują šalį savo verslo plėtrai, pastarieji informaciją renkasi pasitelkdami įvarius šaltinius – samdosi nepriklausomus konsultantus, kreipiasi į savo partnerius šalyje ir panašiai. Vis dėlto Lietuvai nemažai pliusų investuotojų akyse pridėjo prieš pusantrų metų atnaujintas Darbo kodeksas šalyje.

Kaip pastebi „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ir teisės komandos vadovė Elena Mickevičienė, šį pokytį investuotojai vertina palankiai.

„Nuo 2017 m. liepos atsirado daugiau lankstumo darbo santykiuose (naujos darbo sutarčių rūšys, nauji darbo sutarčių nutraukimo pagrindai ir pan.). Teigiamai vertinamas ir reguliavimo aiškumas, kai klausimai anksčiau spręsti teismų praktikos, buvo perkelti į Darbo kodekso nuostatas, kaip tarkime susitarimas dėl nekonkuravimo“, – komentavo ji.

Vis dėlto vieni iš svarbiausių investuotojams rodiklių, vertinant šalių patrauklumą, yra tarptautiniai reitingai, kaip „Doing Business“ ar Pasaulio konkurencingumo indeksas. Būtent, pašnekovės teigimu, naujasis Darbo kodeksas padėjo pagerinti Lietuvos darbo rinkos rodiklį reitinguose.

„Pokyčiai darbo santykių reguliavime tikrai reikšmingi, tačiau mažai matomi tarptautinėje rinkoje. Be to, „Investuok Lietuvoje“ atlikta Lietuvoje jau įsikūrusių užsienio investuotojų apklausa dėl naujo Darbo kodekso taikymo praktikoje parodė, kad yra taisytinų vietų: išsaugo darbo kaštai globaliems, tarptautiniams paslaugų centrams, kurie dirba 24/7 užtikrindami nepertraukiamą paslaugų teikimą ir per Lietuvos švenčių dienas, atsirado darbuotojui galimybė piktnaudžiauti reikalaujant kompensacijos už nekonkuravimą darbo santykių metu, stipriai išaugo kasmetinių atostogų skaičius tiems darbuotojams, kurie daug keliauja po darbo valandų ir savaitgaliais“, – kalbėjo E. Mickevičienė.

Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad taip pat iki šiol nėra aišku, kaip reikia teisingai apmokėti už pasyvų budėjimą.

„Visi šie pokyčiai daro Lietuvą nekonkurencingą regione išaugusių kaštų kontekste, o Lietuvoje įsikūrusiems užsienio investuotojams tampa vis sunkiau įtikinti savo vadovus daryti plėtrą būtent Lietuvoje. Gera žinia, kad valstybės institucijos, ypač Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, yra atviri diskusijoms. Todėl ateityje tikimasi pokyčių ir šiose srityse“, – vylėsi ji.

Mokesčiai – ne tik biudžetui surinkti

Investuotojų forumo vyriausiasis politikos patarėjas Emilis Ruželė teigė, kad didinant Lietuvos patrauklumą darbo jėgos apmokestinimo kontekste kitas svarbus žingsnis buvo padarytas pernai priėmus ir nuo šiemet įsigaliojus mokesčių ir socialinio draudimo reformai.

„Siekiant toliau sėkmingai konkuruoti dėl investicijų svarbu užtikrinti, kad mokesčių reformoje numatytas periodinis „Sodros“ įmokų lubų mažėjimas iki 5 vidutinių darbo užmokesčių 2021 m. būtų pasiektas. Tai svarbi paskata kvalifikuotai darbo jėgai ir didelę pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms“, – akcentavo jis.

Pasak E. Ruželės, vertindami galimybes kurti darbo vietas tam tikroje valstybėje, investuotojai vertina visą darbo vietos kainą, o ši susideda ir iš darbo užmokesčio, ir visų susijusių mokesčių. Todėl konkuruojant su kitomis valstybėmis labai svarbios abi sudedamosios dalys.

„Visi turime siekį, kad darbo užmokestis augtų kartu su darbuotojų produktyvumu, todėl susiję mokesčiai turi ne tik prisidėti prie valstybės biudžeto surinkimo, bet ir kurti tinkamas paskatas“, – komentavo Investuotojų forumo atstovas.

Palankiai E. Ruželė vertina ir jau minėtą Darbo kodekso pakeitimą. Pasak jo, naujas Darbo kodeksas sukūrė daugiau galimybių susitarti darbdaviui ir darbuotojui dirbti lanksčiau.

„Kiekvieną ketvirtį atliekamas investuotojų pasitikėjimo indeksas taip pat iliustruoja, kad iki darbo kodekso priėmimo darbo santykių reguliavimas buvo viena iš pagrindinių probleminių sričių, o dabar investuotojai išskiria švietimą ir migraciją kaip pagrindines taisytinas sritis, darbo santykiai yra jau tik penktoje vietoje. Žinoma, tai nereiškia, kad nėra taisytinų vietų. Investuotojų forumas jau yra parengęs naujų siūlymų paketą ir jis šiuo metu yra diskutuojamas Trišalėje taryboje“, – pasakojo politikos patarėjas.

Vis dėlto, E. Ruželė tiki, kad Lietuvai norint išlaikyti savo konkurencingumą dėl užsienio investicijų, šaliai reikėtų susilaikyti nuo esminių mokesčių sistemos pertvarkų ir užtikrinti dabartinės sistemos stabilumą. Mokesčių politikos stabilumas ir prognozuojamumas – ypač svarbūs investicinės aplinkos elementai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika