Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Buvusiems Lietuvos pašto vadovams – įtarimai milijonų iššvaistymu 

2019 sausio 3 d. 14:11
Lina Minderienė.
Lina Minderienė.
BNS nuotrauka

Po bendro Susisiekimo ministerijos ir AB Lietuvos pašto kreipimosi, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos didelės turtinės žalos ir galimai nusikalstamų buvusių bendrovės vadovų veiksmų, sakoma ministerijos pranešime spaudai. 

„Pradėjome ikiteisminį tyrimą gruodžio 28 dieną – dėl galimo turto iššvaistymo, tai būtų Baudžiamojo kodekso 184 straipsnis (...). Pareiškimą gavome iš Lietuvos pašto“, – BNS ketvirtadienį patvirtino STT atstovė Renata Endružytė.

Pasak jos, įtariamųjų kol kas nėra, o daugiau detalių STT nepateikia.

Susisiekimo ministerija ketvirtadienį pranešė, kad STT pradėjo tyrimą dėl galimai nusikalstamų buvusių Lietuvos pašto vadovų, kurių pavardžių ji nenurodo, veiksmų – 2012–2016 metais jie galbūt iššvaistė apie 3,7 mln. eurų bendrovės lėšų.

Pasak ministerijos, milijonus eurų buvę Lietuvos pašto vadovai iššvaistė, abejotinais tikslais įsteigę antrinę įmonę „LP Mokėjimų sprendimai“, skolinę bendrovės lėšas ir sukūrę schemą išvengti valdybos kontrolės, sudarant sandorius.

Ministerijos teigimu, Lietuvos pašto vadovai naująją bendrovę galėjo įsteigti dirbtinai.

„Visos minėtos aplinkybės, siejant jas tarpusavyje, rodo, kad „LP Mokėjimų sprendimai“ buvo įsteigta ir mokėjimai per ją buvo vykdomi siekiant vienintelio tikslo – sudaryti sandorius, išvengiant Lietuvos pašto valdybos kontrolės dėl jų tikslingumo ir sudarymo. Visi minėti sandoriai – jungtinės veiklos sutarčių sudarymas, tokio dydžio finansiniai įnašai, kuriamos paslaugų platformos įsigijimas nebūtų buvę galimi be Lietuvos pašto valdybos pritarimo, jei bendrovė šiuos sandorius būtų norėjusi atlikti savarankiškai“, – nurodo ministerija.

Lietuvos paštas buvo vienintelis bendrovės „LP Mokėjimų sprendimai“ akcininkas, o jai vadovavo tuometinė Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė.

Ji iš pareigų atleista 2017-ųjų rugpjūtį dėl netinkamai įgyvendintų pinigų plovimo prevencijos priemonių – įmonė ne visuomet pranešdavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) apie daugiau nei 15 tūkst. eurų vertės operacijas grynaisiais, taip pat įtartinas finansines operacijas.

Rokas Masiulis: schema – išplauti valstybės pinigus

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kad buvusi įmonės vadovybė buvo sukūrusi painią valstybės pinigų plovimo schemą, kurioje dalyvavo grupė aukščiausio lygio asmenų.

„Buvo atrasta pakankamai įžūli, panašu, grobstymo schema, kai valstybės 3,7 mln. eurų buvo neaiškiais keliais investuoti į turtą, kurio, kaip panašu, vėliau valstybė ir neteko. Tą turtą įgijo kiti asmenys. Buvo sukurta schema, kaip išvengti (Lietuvos pašto – BNS) valdybos priežiūros, įkurta dukterinė įmonė, kuri turėjo sukurti tam tikrus informacinių technologijų sprendimus, kaip realybė rodo, jie „nebaisiai“ yra naudojami“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė R. Masiulis.

Rokas Masiulis./BNS nuotr.
Rokas Masiulis./BNS nuotr.

Pasak jo, realios naudos valstybė iš investicijų negavo.

„Realios naudos neapčiuopiame. Kas svarbiausia, kad teisės į tą turtą, valstybė, investavusi 100 proc. lėšų, turi tik 30 proc. nuosavybės. Mes matome, kad ši galimai apgaulinga schema buvo skirta išplauti valstybės pinigus“, – pridūrė R. Masiulis.

Ministras išsamiai neaiškino, kokie asmenys dalyvavo galbūt nusikalstamoje schemoje, motyvuodamas nenoru pakenkti tyrimui. Tačiau, pasak jo, įtarimų sukėlusioje veikloje dalyvavo aukščiausio lygio buvę Lietuvos pašto vadovai.

„Kalba apie aukščiausio lygio vadovus, nes įsteigti dukterines įmones ir į jas investuoti – tam reikėjo aukščiausio lygio vadovų. Buvo rastas būdas išvengti valdybos priežiūros. Nes jeigu tai būtų daręs Lietuvos paštas, o ne dukterinė įmonė, tam būtų reikėję valdybos (Lietuvos pašto valdybos – BNS) pritarimo, o valdyba galbūt nebūtų sutikusi su šitais dalykais“, – aiškino R. Masiulis.

...

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Ministerijos teigimu, Lietuvos paštas ir „LP Mokėjimų sprendimai“ kartu su dar penkiomis įmonėmis ir įstaigomis 2012 metų pabaigoje pasirašė Klasterio partnerių jungtinės veiklos sutartį, 2014–2016 metais – tokias pat sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų platformos sukūrimo ir licencijavimo, o atsakingu partneriu pasirinkta neįvardijama viena Klasterio sutarties bendrovių.

Pastarajai dalimis buvo pervesti piniginiai partnerių įnašai, kurių bendra suma siekė beveik 3,7 mln. eurų. Tačiau iš septynių kartu veikiančių partnerių pinigus įnešė tik du – Lietuvos paštas (1,9 mln. eurų) ir „LP Mokėjimų sprendimai“ (1,8 mln. eurų), tuo metu kitų partnerių įnašai buvo nepiniginiai.

Ministerija nurodo, kad platformos kūrimo veikla iš esmės finansuota tik Lietuvos pašto lėšomis, tačiau jis nebuvo pagrindinis naudos gavėjas. Pagal jungtinės veiklos sutartis 51 proc. bendrų turtinių teisių į atskirus platformos modulius ir galimų pajamų įgijo neįvardijamas jokių lėšų neįnešęs atsakingas partneris.

Paslaugų platforma ir atskirų jos modulių kūrimo darbai iki šiol nėra baigti. Lietuvos paštas ja iš dalies naudojasi, tuo metu „LP Mokėjimų sprendimai“ nesinaudoja ir iš sutarties negavo jokio pelno, pajamų ar naudos, teigia Susisiekimo ministerija.

Lietuvos banko atliktos preliminarios Lietuvos pašto inspektavimo ataskaitos projekte, su kuriuo 2017 metais susipažino BNS, buvo minima Lietuvos pašto, „LP mokėjimų sprendimų“, „Banking Cluster LT“, „Cetus“ ir „Baltic Amber Solutions“ jungtinės veiklos sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų informacinės sistemos sukūrimo.

Pagal sutartį papildomus piniginius įnašus įsipareigojo įnešti tik Lietuvos paštas ir „LP mokėjimų sprendimai“, tačiau sukurto produkto intelektinės nuosavybės teisės iš esmės priklausė „Banking Cluster LT“, jai teko ir didžiausia nauda dėl produkto licencijos platinimo.

Ministerijos teigimu, STT tyrimas pradėtas po jos ir Lietuvos pašto kreipimosi.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika