Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Bankų pelnas – „skandalingas“ 

2019 kovo 27 d. 08:47
Už indėlius bankai temoka 0,1 proc. ar 0,5 proc., o skolina gerokai brangiau. Gavę pinigus už 0 procentų, bankai perskolina juos už 2,7 procento.
Už indėlius bankai temoka 0,1 proc. ar 0,5 proc., o skolina gerokai brangiau. Gavę pinigus už 0 procentų, bankai perskolina juos už 2,7 procento.
pixabay.com nuotrauka

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnas pernai augo 49,3 proc. – jie kartu uždirbo 357,9 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Didžiąją dalį savo pelno iš skolinimo uždirbantys bankai sulaukia kritikos – esą didelės jų paskolų palūkanos primena lupikavimą, kaip ir kasdienių paslaugų įkainių didinimas.

Beveik du trečdalius bankų veiklos pajamų pernai lėmė dėl aktyvaus skolinimo augusios grynosios palūkanų pajamos. Kaip pažymėjo Lietuvos bankas, pajamos didėjo ir iš paslaugų bei komisinių.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys bankų veiklos rodiklius vertino kritiškai.

„Pelno rodiklis, kurį užfiksavo bankai, mūsų ganėtinai sunkiai plūduriuojančioje ekonomikoje yra ganėtinai skandalingas. Jei būtume didžiulio gerovės augimo liudininkai, viskas būtų gerai – sakytume, iš didesnio „pyrago“ bankai atsiriekė didesnę dalį. Bet dabar taip nėra. Kylančių kainų, kylančio nepasitenkinimo dėl neaugančio pragyvenimo lygio aplinkoje matome vieną sektorių, kuris rodo tokius žvėriškus pelnus. O dar prieš pusantrų metų bankai kalbėjo, kaip jiems sunku pragyventi“, – sakė jis.

Pinigai – nemokamai, paskolos – aukso vertės

Lietuvos banko teigimu, pagrindinė bankų skolinimo varomoji jėga liko nepakitusi – bankai daugiausia finansavo būsto įsigijimą. Šios paskolos sudarė 80 proc. visų gyventojams teiktų paskolų. Per metus gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė išaugo beveik 550 mln. eurų, arba beveik 8 procentais.

Apskritai skolinimas gyventojams pernai augo sparčiai, 8,4 proc. – iki 9,5 mlrd. eurų, skolinimas verslui – 4,8 proc., iki 9,7 mlrd. eurų. Pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo beveik 740 mln. eurų, verslui – beveik 450 mln. eurų. Bendra paskolų vertė padidėjo 6,7 proc. (1,3 mlrd. eurų). „Bankai noriai atsiliepė į rinkos poreikius – tai ypač akivaizdžiai rodo itin sparti būsto paskolų gyventojams portfelio plėtra“, – komentavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Tačiau K. Kupšys dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė, kad aukštos palūkanos sukuria idealias sąlygas bankams krautis pelną.

Mat į bankus įplaukiantys klientų pinigai yra bemaž nemokami – už indėlius bankai temoka 0,1 proc. ar 0,5 proc., „jei klientui pasiseka“, o skolina bankininkai gerokai brangiau.

„Gavę pinigus už 0 procentų, bankai perskolina juos už 2,7 procento. Tokio puikaus atvejo dar reikėtų paieškoti istorijoje. Mums, piliečiams, paskola už 2 proc. atrodo dar visai neblogas sandoris, bet juk dalis pinigų tenka labai brangioms vartojamosioms paskoloms teikti, kas jau kvepia lupikavimu. Vartojimo paskolų palūkanos gali siekti ir 8–16 proc., o už kredito kortelės skolą galite sumokėti ir 24 procentus. Argi ne puikus bankų verslas?“ – kalbėjo pašnekovas.

Nepaisant žemų palūkanų normų aplinkos, klientų indėlių suma pernai, kaip skaičiavo Lietuvos bankas, toliau augo daugiau kaip 11 proc. (2,2 mlrd. eurų) ir metų pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. eurų. Prie indėlių augimo daugiausia prisidėjo gyventojai – jų bankuose laikomos lėšos sudarė 60 proc. visų indėlių.

Už paslaugas permokėjo milijonus

Kęstutis Kupšys: "Kylančių kainų, kylančio nepasitenkinimo dėl neaugančio pragyvenimo lygio aplinkoje matome vieną sektorių, kuris rodo tokius žvėriškus pelnus." / Tito Kazlauskio nuotrauka
Kęstutis Kupšys: "Kylančių kainų, kylančio nepasitenkinimo dėl neaugančio pragyvenimo lygio aplinkoje matome vieną sektorių, kuris rodo tokius žvėriškus pelnus." / Tito Kazlauskio nuotrauka

Nors pagrindinį bankų pelną generuoja aukštos palūkanos, K. Kupšys sakė nenorintis sumenkinti ir bankų įkainių už jų kasdienes paslaugas reikšmės. Mat palūkanų lygis nėra pastovus, jį sunkiau prognozuoti ilguoju laikotarpiu. Tuo tarpu pajamos iš kasdienių paslaugų dažniausiai yra fiksuotos.

„Bankai ne per pastaruosius kelerius metus, o turbūt jau visą dešimtmetį labai smarkiai dirbo, siekdami užsitikrinti savo veiklos pelningumą. Pirmiausia, ką jie padarė, kad klientai, kurie buvo nustoję skolintis, vis tiek duotų pelną, tai smarkiai pakėlė kasdienių savo paslaugų kainas. Prieš dešimt metų banko sąskaitų išlaikymo, mokėjimo kortelių ir įvairūs kiti aptarnavimo mokesčiai kainavo pigiau ne procentais, o kartais. Pavyzdžiui, sąskaitos turėjimas viename iš didžiųjų bankų klientui kainavo viso labo 1 litą (29 euro centus), o dabar už tą pačią paslaugą mokėsite bent 3 eurus, o gal ir 5 ar 10 eurų per mėnesį. Tokiu būdu bankai užsitikrino sau finansinę bazę kredituoti“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Jis pabrėžė, kad didelės dalies mokesčių už kasdienes paslaugas klientai nė negali kontroliuoti. Sąskaitą banke daugeliui gyventojų turėti būtina ir visiškai nesvarbu, ar sąskaita naudojama, ar ne – mokestį vis tiek privaloma mokėti. Be to, skirtingų bankų taikomi įkainiai panašūs; vienintelė alternatyva – ieškoti e. pinigų įstaigų, kurios teiktų tas pačias paslaugas šiek tiek pigiau.

Pagrindinių banko mokėjimo paslaugų krepšelis, kaip teigė K. Kupšys, finansinės naštos klientams nepalengvino – tik padėjo bankams dar labiau užsitikrinti reikšmingo dydžio pastovias pajamas.

„Buvo akivaizdu, kad bankai tų paslaugų, kurias yra priversti teikti sumažinta kaina, sąnaudas dengs padidinę įkainius kitose srityse. Taip ir nutiko: jie šiek tiek nuleido kainą privatiems asmenims tam tikruose segmentuose, ir daugelį tai suviliojo, bet tuo tarpu kiti permokėjo milijonines sumas“, – sakė pašnekovas.

Mokėjimo paslaugų krepšelius pasirinkę klientai sutaupė, tačiau esą nepasakoma kita tiesa - kad kiti klientai už tas pačias bankines paslaugas permokėjo maždaug trigubai. / pixabay.com nuotrauka
Mokėjimo paslaugų krepšelius pasirinkę klientai sutaupė, tačiau esą nepasakoma kita tiesa - kad kiti klientai už tas pačias bankines paslaugas permokėjo maždaug trigubai. / pixabay.com nuotrauka

Anot jo, Lietuvos bankas kalba tik apie tai, kad mokėjimo paslaugų krepšelius pasirinkę klientai sutaupė, tačiau esą nepasakoma kita tiesa – kad kiti klientai už tas pačias bankines paslaugas permokėjo maždaug trigubai.

Skriaudžia vyresniojo amžiaus klientus

„Vertinant bendrai, visuomenei banko paslaugų krepšelio idėja kainavo mažiausiai kelis milijonus eurų. Užtat bankai kiekvieną mėnesį turi garantuotą, fiksuotą pajamų srautą, pasitvarkė savo vidines sąnaudas, atleido mažiausiai pelno atnešančių darbuotojų grupes ir užsitikrino sau gerą pragyvenimą. Manyčiau, kad jie tai padarė visos likusios visuomenės sąskaita. Pagrindinių bankinių paslaugų teikimo reguliavimas nesumažino bankų godumo – tik atrišo rankas pateisinti įkainių didinimą kitose srityse“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau pastaruoju metu bankai gana drastiškai mažino savo skyrių, o kartu ir juose veikiančių darbuotojų, skaičių.

K. Kupšys sutiko, kad tokiu bankai taip pat susimažina sąnaudas. „Tai bankams išeina į naudą. Tik ar išeina į naudą ir piliečiams? Matyt, ne. Visos bankų naujovės daromos tam tikrų visuomenės grupių sąskaita, pirmiausia – senyvo amžiaus žmonių, kurie patiria didžiulių problemų, realią atskirtį, nes nesugeba arba neturi galimybių pereiti prie mobiliųjų ir elektroninių technologijų. Šiuo atžvilgiu yra rimtų problemų, ir bankai nežiūri į problemą pakankamai rimtai“, – sakė pašnekovas.

Laukia naujų žaidėjų

Už indėlius bankai temoka 0,1 proc. ar 0,5 proc., o skolina gerokai brangiau. Gavę pinigus už 0 procentų, bankai perskolina juos už 2,7 procento.

Tomas Karpavičius, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas, dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė, jog praėjusių metų viduryje atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai, pasirinkę mokėjimo krepšelius, gerokai sutaupė, o daugiausia bankams sumokėdavo už operacijas grynaisiais pinigais.

Pasirinkusiųjų mokėjimo paslaugų krepšelius skaičius nuo 51 proc. 2017 metais išaugo iki 67 proc. 2018 metais. Lietuvos banko atstovas nurodė, kad paslaugų bei komisinių pajamos sudarė apie 30 proc. bankų pajamų, jos augo 11 procentų. Tuo tarpu, pavyzdžiui, mokėjimo pervedimų skaičius augo 9 proc., naudojimasis mokėjimo kortelėmis – 20 procentų.

„Bankų pajamos keičiasi dėl įvairių veiksnių. 2017 metais pasikeitė iki tol vyravusi mokėjimo paslaugų kainodara – kiekvienos paslaugos apmokestinimas keičiamas į mokėjimo paslaugų krepšelius. Krepšeliai tapo patrauklūs, pajamos už juos išaugo, tačiau, pavyzdžiui, sumažėjo pajamos už pervedimus. Bankai panaikino gautų mokėjimų įskaitymo mokesčius, šią paslaugą apima krepšeliai arba sąskaitos tvarkymo mokestis (jeigu nepasirinktas krepšelis). Tai lėmė, kad nebeliko pajamų iš komisinio atlygio už gautų mokėjimų įskaitymą, tačiau padidėjo pajamų suma, gaunama už mokėjimo sąskaitų tvarkymą. Gaunamų komisinių suma susijusi su teikiamų paslaugų apimtimi, taigi dėl aktyvesnio naudojimosi mokėjimo paslaugomis taip pat didėjo ir pajamos. Poveikis kiekvienam banko klientui individualus, priklauso nuo mokėjimo paslaugų naudojimo“, – pabrėžė T. Karpavičius.

Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas viliasi, kad šalies bankininkystės sektoriuje pasirodę nauji dalyviai „bent kiek teigiamai sudrums senbuviams patogią ramybę rinkoje, pasiūlydami vartotojams naujų paslaugų ir išjudindami konkurenciją finansų rinkoje“.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Centrinis Bankas (ECB) išdavė pirmąsias Lietuvoje tris specializuoto banko licencijas, vienas tokių bankų jau veikia. V. Vasiliausko teigimu, šie bankai planuoja gyventojams teikti vartojimo kreditus, dalis jų – skolinti ir smulkiajam bei vidutiniam verslui, priimti indėlius iš klientų. Vienas iš seniau veikiančių bankų po pertraukos vėl ėmė teikti būsto paskolas.

Dabar šalyje banko arba specializuoto banko licencijas turi 7 bankai, o kaip užsienio bankų filialai veikia 9 bankai. Tai trimis rinkos dalyviais daugiau nei pernai. Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su ECB nagrinėja dar 5 paraiškas: iš jų viena – dėl banko, kitos – dėl specializuoto banko licencijų.

K. Kupšys taip pat teigė manąs, kad nauji žaidėjai gali sudrumsti stambiųjų bankų monopolizuotą rinką. Tiesa, kai kurie ekonomistai naujų bankų atėjimą mato kaip riziką – gavusios licenciją įmonės įgauna teisę į garantuojamą indėlių draudimą, kurį įmonės bankroto atveju visiems indėlininkams turėtų išmokėti Lietuva. O ji tam esą nėra pajėgi.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika