Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Baltarusija ir Lietuva atsinaujinančius išteklius traktuoja skirtingai 

2019 kovo 21 d. 13:00
Baltarusijos AE gaminti elektros energiją gali pradėti jau šiemet.
Baltarusijos AE gaminti elektros energiją gali pradėti jau šiemet.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Baltarusijoje pradėta propaguoti vadinamoji „žaliojo kvadrato“ energetikos idėja apima saulės, vėjo, vandens ir branduolinę energetiką, o savo energetikos perspektyvas šalis, skirtingai nei Lietuva, sieja su elektros energijos eksportu.

Baltarusijos žiniasklaida praneša, kad jau iki 2021 metų Baltarusija planuoja elektros energijos gamybą didinti atsinaujinančių energijos išteklių sąskaita iki 800 megavatų (MW), tačiau pagrindinis „žalios“ energijos gamybos objektas bus Astravo atominė elektrinė, kuri šioje šalyje nelaikoma naudojančia iškastinį kurą.

Tai pareiškė šalies valstybės standartizacijos komiteto pirmininko pavaduotojas, energetikos efektyvumo departamento direktorius Michailas Malašenka kovo 12 dieną Minske vykusioje diskusijoje „Žaliojo kvadrato beieškant“. Renginį organizavo Rusijos dienraštis „Komsomolskaja pravda“, televizijos kanalas „Rossija“, parėmė kompanija „Rosatom“, kuri Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje stato Astravo atominę elektrinę.

Atsinaujinančios energijos įtaka

Baltarusijos energetikos ministerijos duomenimis, dabar šalyje veikiančių ekologinių elektrinių instaliuotoji galia siekia 390,9 MW, arba 3,9 proc. šalies energetikos sistemos. Saulės energetikai tenka 154,3 MW, vėjo – 101,1 MW, vandens – 95,8 MW, biodujų – 30,8 MW, o medienos ir biomasės – 8,9 MW. „Atsinaujinanti energija dabar tenkina apie vieną procentą Baltarusijos energijos poreikių“, – konstatavo M. Malašenka.

Jis teigė, jog Baltarusija iškėlė sau tikslą pasiekti, kad iki 2020 metų vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų 16 proc. energetikos pramonėje naudojamo kuro. 2018 metais pasiekta 15,5 procento. Jis pridūrė, kad ES ši dalis dabar sudaro 20–30 procentų.

M. Malašenka pažymėjo, kad, pradėjus veikti Baltarusijos AE, energetikos, nenaudojančios iškastinio kuro, dalis padidės keleriopai, nes branduolinė energetika esą pripažįstama kaip nenaudojanti iškastinio kuro.

Jo teigimu, branduolinė jėgainė iš esmės sustiprins šalies ekonomiką ir energiją naudojančias technologijas, taip padidins elektrą naudojančio transporto plėtrą ir sudarys sąlygas sumažinti įprastinio kuro, pirmiausia gamtinių dujų, kurias elektrinėms tiekia Rusija, naudojimą.

M. Malašenka pažymėjo, kad visa pasaulinė elektros ir šiluminė energetika yra grindžiama „trijų trečdalių“ proporcija: trečdalis tenka branduolinei energetikai, trečdalis – atsinaujinantiems ištekliams ir trečdalis – iškastiniam kurui.

Iškastinio kuro neatsisakys

Kaip pareiškė Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo, ekonomikos ir mokslo valdybos viršininkas Sergejus Grebenis, Baltarusija neketina visiškai atsisakyti iškastinio kuro. „Mano požiūriu, be angliavandenilių neišsiversime, nes kas nors turės kuru aprūpinti šilumos gamintojus, – teigė Energetikos ministerijos atstovas. – Mūsų šiluminės jėgainės aprūpina ir centralizuoto gyvenamųjų namų šildymo sistemą, ir elektros energiją gamina, todėl dalies šiluminių elektrinių vis tiek reikės. Dabar turime tinkamai suderinti generuojančias energetikos galias, o tai pirmiausia – angliavandenilių žaliava, atominė elektrinė ir atsinaujinantys energijos ištekliai.“

Baltarusijoje pagrindinis „žalios“ energijos gamybos objektas bus Astravo atominė elektrinė, kuri šioje šalyje nelaikoma naudojančia iškastinį kurą.

Kalbėdamas apie atsinaujinančiais energijos šaltiniais grindžiamą energetiką, S. Grebenis teigė, kad „kiekviena valstybė, nusprendusi didinti šią dalį savo energetikoje, vadovavosi arba Kioto protokolu, arba Paryžiaus susitarimu“.

Jis pažymėjo, kad Baltarusijos tikslas yra diversifikuoti kuro rūšis. „Mums buvo iškeltos užduotys, numatytos proporcijos, kurias apskaičiavo Mokslų akademija, – teigė jis. – Mano požiūriu, nėra prasmės atsinaujinančių šaltinių energijos dalį Baltarusijos energetikoje didinti iki europinio 20–30 proc. lygio.“

Valdininko nuomone, Baltarusijos energetiką derėtų orientuoti ne į energijos išteklių įvairovę, o į energijos eksportą.

Lietuvos tikslai „žalesni“

Tuo metu Lietuva siekia kitų tikslų, orientuotų į kuo didesnę „žaliosios energijos“ gamybą, per 30 metų visiškai atsisakant iškastinio kuro. Praėjusiais metais patvirtintoje Nacionalinės energetikos strategijoje numatyta, kad atsinaujinančios energetikos dalis bendrame šalies energetikos balanse jau 2020 metais sudarytų 30 proc., 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 100 procentų. Taigi šio šimtmečio viduryje iškastinio kuro šalies rinkoje neturėtų likti.

Statistikos departamento duomenimis, dar 2017 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame šalies energijos balanse buvo 25,83 proc.: elektros sektoriuje – 18,25 proc.; šildymo ir aušinimo sektoriuje – 46,5 proc.; transporto sektoriuje – 3,69 procento. Tais metais šalies vėjo jėgainėse buvo pagaminta 1357 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos, hidroelektrinėse – 573 GWh, biomasės – 244 GWh, biodujų – 129 GWh, saulės – 67 GWh. Pastaraisiais metais didžiausias perspektyvas turi vėjo ir saulės energetikos plėtra.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika