Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Avių auginimas Lietuvoje – smulkių ūkininkų hobis 

2016 rugpjūčio 11 d. 06:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje avininkyste daugiausia užsiima smulkūs Aukštaitijos ūkininkai, įsikūrę kalvotose ir nederlingose žemėse.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Lietuvoje auginta 11 tūkst. avių ir spėliota, kad ši gyvulininkystės šaka visai išnyks. Avininkystė neišnyko, bet šios šakos proveržio nematyti.

Lietuviai avienos valgo nedaug ir valgymo įpročių, regis, keisti neketina. Europos Sąjunga aviena iš esmės pati apsirūpina ir įsiveža tik nedidelę jos dalį. Lietuvos ūkininkams nepavyksta pelningai parduoti net vilnos – jos kaina dažnai nepadengia kirpimo sąnaudų.

Dabartinei avininkystei toli iki tarpukario lygio, kai ši gyvulininkystės šaka išgyveno tikrą pakilimą. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvos ūkininkai augino apie 1,5 mln. avių, o dabar – vos 180 tūkstančių.

Vyrauja smulkūs ūkiai

Avininkyste Lietuvoje daugiausia užsiima smulkūs ūkininkai. Auginamos 35 veislių avys. Populiariausios Lietuvos juodgalvės, nemažai Vokietijos juodgalvių, Sufolkų, Romanovų, viltšyrhornų, ostfryzų veislių avių. Stambiųjų veislių avinų svoris gali siekti 100–150 kg, o ėriavedžių – 70–90 kilogramų. Smulkesnės veislės bene perpus lengvesnės.

UAB „Šeduvos avininkystė“ direktoriaus Rimanto Kairio teigimu, avių Lietuvoje padaugėjo, bet mėsinių ir veislinių avių pirkimas sumažėjo. Dalį gyvų avių lietuviai eksportuoja į Vokietiją. Tačiau šioje šalyje rinkos potencialas nedidelis, mat vokiečiai patys augina daug avių, čia stiprios avininkystės tradicijos.

„Lietuvoje nemažai skirtingų avių veislių, bet parduoti jas nelengva. Maži ūkiai negali pasiūlyti daug avių, be to, laikoma nemažai mišrūnių, kurios tinkamos mėsai, bet ne veisimui“, – pasakojo R. Kairys.

Menka ir avių vilnos paklausa, Baltijos valstybėse ūkininkai ją realizuoja kaip išmano. R. Kairys pasakoja, kad įmonė savo vilną eksportuoja į Lenkiją ir jos pardavimo kaina dažnai net nepadengia avių kirpimo išlaidų.

Kalvota ir nederlinga žemė – ne vienam ūkininkui tikras galvos skausmas – palanki nebent veisti avis. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje daugiausia avių auginama Alytaus (12 716) ir Anykščių (10 007) rajonuose, kur vyrauja smulkesni ūkiai.

Gaivina mirštančią šaką

R. Kairys svarsto, kad plintantis kiaulių maras privers ūkininkus persiorientuoti, tad avių augintojų turėtų dar padaugėti. Kita vertus, lietuviai dėl to nepradės daugiau valgyti avienos. Ji niekada nepralenks lietuvių mėgstamos vištienos, jautienos ir kiaulienos.

Vienintelė Lietuvos avių augintojų išgyvenimo galimybė – ieškoti realizavimo rinkų už šalies ribų. Kaip teigia Žemės ūkio ministerija, didžiulė avienos paklausa yra Islandijoje ir Farerų Salose, ten vienas žmogus per metus suvartoja 10–15 kg šios mėsos.

Europos Sąjungos vidurkis kuklesnis: vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvalgo 3,5 kg avienos, o lietuvis – vos 300 gramų. ES valstybės sugeba patenkinti maždaug 85 proc. savo avienos poreikių. Lietuviai galėtų taikytis nebent į šią siaurą nišą.

Šie faktai neįtikina Žemės ūkio ministerijos. „Avių auginimas dar turi nemažai potencialo“, – šią savaitę pranešė ministerija ir pabrėžė, kad avininkystė Lietuvoje populiarėja ir augintojų skaičius kasmet didėja.

Valdininkai tikina, kad avieną valgyti labai sveika: joje daug kalcio, fosforo ir geležies bei gerokai mažiau cholesterolio nei kiaulienoje ar jautienoje. Parduotuvėse kilogramas avienos gali kainuoti 8–11 eurų.

Pasak ministerijos pranešimo, ypatingą misiją vykdo bendrovė „Šeduvos avininkystė“. Tai valstybinis ūkis, saugojantis ir plėtojantis Lietuvos juodgalvių avių genofondą. Šiuo metu ūkis turi keturias genealogines linijas ir kuria dar vieną.

Bendradarbiaudamas su Aleksandro Stulginskio universitetu ūkis vykdo avinukų kontrolinį penėjimą ir mėsos kokybės stebėjimus.

2015 metais buvo atidaryta 250 avinukų kontrolinio penėjimo stotis, kuri pasitarnaus juodgalvių avių veisimui. Skerdiena yra matuojama, sveriama, vertinama, nustatomos cheminės savybės ir renkami kiti duomenys. Taip galima įvertinti, kuris avinas yra tinkamas veislei, o kurį reikėtų papjauti.

SKAIČIAI

Lietuvoje šiuo metu 10 452 augintojai laiko 186 370 avių, arba vidutiniškai po 18 avių viename ūkyje. Tarpukariu Lietuvoje auginta apie 1,5 mln. avių. Auginamos 35 veislių avys, pasaulyje jų priskaičiuojama apie 600. Vienas islandas per metus vidutiniškai suvalgo 10–15 kg avienos, statistinis europietis – 3,5 kg, o lietuvis – 300 gramų.

Šaltinis: ŽŪM, „Lietuvos žinių“ inf.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika