Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Augant įtampai dėl „Huawei“, Saulius Skvernelis priėmė Kinijos ambasadorių 

2019 kovo 20 d. 10:43
lrv.lt nuotr.

Kaistant diskusijoms dėl technologijų milžinės „Huawei“ investicijų, Kinijos ambasadorių trečiadienį priėmė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

„Kinijos ambasada iškėlė „Huawei“ klausimą. Mes pabrėžėme, kad diskusijos šiuo klausimu vyksta Europos Sąjungoje“ , – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Jungtinės Valstijos pastaruoju metu ėmė spausti partnerius Europoje atsisakyti „Huawei“ įrangos. Amerikiečiai sako, kad ši įranga gali padėti Kinijai šnipinėti Vakarų įmones ir verslą.

„Huawei“ kategoriškai neigia, kad jos įranga gali būti naudojama šnipinėti.

Lietuvoje diskusijas kursto tai, kad „Huawei“ įrangą naudoja telekomunikacijų įmonė „Telia Lietuva“, plėtodama Lietuvoje 5G ryšį, keliami klausimai dėl „Huawei“ technologijų viešajame sektoriuje.

Vyriausybės atstovai iki šiol teigė neturintys priežasčių uždrausti „Huawei“ įrangos naudojimą civiliniais tikslais, bet krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė, kad krašto apsaugos sistemoje „Huawei“ technologijų nebus.

Šią savaitę S. Skvernelis taip pat buvo susitikęs su Jungtinių Valstijų ambasadore Lietuvoje. Šio susitikimo turinio Lietuvos Vyriausybės atstovai nekomentuoja.

Vadina svarbia prekybos partnere

Po susitikimo su ambasadoriumi Shen Zhifei išplatintame pranešime spaudai S. Skvernelis teigė, kad „Lietuva yra suinteresuota tolesniais konstruktyviais ryšiais su Kinija politikos, ekonomikos ir kultūros mainų srityse“.

Anot S. Skvernelio, jo Vyriausybė siekia plėsti bendradarbiavimą su Kinija krovinių tranzito, žemės ūkio, finansinių technologijų, turizmo, mokslo ir kultūros srityse.

„Kinija neabejotinai yra mūsų svarbiausia prekybos partnerė Azijoje. Labai svarbus Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimas žemės ūkio srityje, šią valstybę vertiname kaip vieną iš prioritetinių Lietuvos maisto pramonės eksporto rinkų. Tikimės, kad artimiausia metu pavyks dar paskatinti lietuviškų produktų, ypač kviečių, eksportą į Kiniją“, – pranešime spaudai teigė premjeras.

Anot D. Matulionio, per susitikimą taip pat aptartas artėjantis ES ir Kinijos viršūnių susitikimas.

Lietuvos ekonominiai ryšiai su Kinija iki šiol buvo gana riboti, o Vyriausybės atstovai itin atsargiai vertina idėjas dėl galimų kinų investicijų į strateginius objektus, tokius kaip Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“. Nerimaujama, kad tai gali atnešti ir nederamą politinę įtaką.

Kaltinimai šnipinėjimu

Pastaraisiais mėnesiais įtampa kilo ir dėl Lietuvos žvalgybos paskelbtų kaltinimų šnipinėjimų.

Kinijos ambasada Vilniuje vasarį pareiškė, kad Lietuvos žvalgybos paskelbta ataskaita ir tarnybų vadovų komentarai ją „šokiravo ir nustebino“.

Anot ambasados, Kinija tikisi „sąžiningos, atviros ir skaidrios aplinkos Kinijos bendrovėms investuoti, veikti ir bendradarbiauti Lietuvoje be jokių varžomųjų priemonių ir diskriminuojamos veiklos konkrečių bendrovių atžvilgiu“.

Lietuvos žvalgyba perspėjo, kad šalyje vis aktyviau veikia Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.

Kinijos šnipinėjimą grėsme nacionaliniam saugumui Lietuvos tarnybos įvardijo pirmą kartą.

Anot Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio, Kiniją Lietuvoje labiausiai domina susisiekimo ir energetikos sektoriai.

Ragina nuspręsti dėl bendrų taisyklių ES

Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) nustatyti bendras ekonominių santykių su Kinija taisykles.

„Mums reikia nustatyti taisykles ir, kas yra labai svarbu, laikytis šių taisyklių tarptautinėje prekyboje, taip pat vystant kitus santykius“, – žurnalistams Briuselyje sakė L. Linkevičius.

L. Linkevičius Briuselyje dalyvavo užsienio reikalų ministrų posėdyje, kur aptartas pasirengimas balandžio 9 dieną vyksiančiam ES ir Kinijos viršūnių susitikimui.

Naujienų agentūra „Reuters“ pirmadienį pranešė, kad šiame susitikime bendrija sieks susitarimo su Pekinu dėl galutinių terminų Kinijos ekonomikai atverti. Tai rašoma bendro pareiškimo juodraštyje.

Stengiantis įtikinti Pekiną vykdyti pažadus siekti glaudesnių prekybos ryšių, Kinija ir ES „iki 2019-ųjų vasaros susitars dėl virtinės pagrindinių patekimo į rinką kliūčių (šalinimo) ir reikalavimų, keliamų jų valdytojams“, teigiama ES parengtame šešių puslapių komunikate.

Pekinas jo dar nėra patvirtinęs, todėl tikėtina, kad dokumentas bus keičiamas.

Pareiškime rašoma, kad ES ir Pekinas nustatys „galutinius terminus (kliūčių patekimui į rinką) sparčiam pašalinimui – vėliausiai iki kito ES ir Kinijos viršūnių susitikimo 2020 metais“.

Dokumente teigiama, jog turėtų būti siekiama iki 2020 metų parengti specialią sutartį investicijų srautams didinti – dėl jos deramasi jau beveik dešimtmetį.

Komunikatas atspindi europiečių nusivylimą Kinijos nenoru leisti užsienio įmonėms be jokių suvaržymų steigti savo filialus, nors kinai visokeriopai siekia naudotis ES atvirumu, sakė diplomatiniai šaltiniai bendrijoje.

Anot Vyriausybės, pernai Lietuvos ir Kinijos prekybos apyvarta išaugo iki vieno milijardo eurų, Lietuvos eksportas į Kiniją siekė 189 mln. eurų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika