Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

„Warbud“ atstovas: Lietuvos statybų sektorius kartoja Lenkijos klaidas 

2017 spalio 25 d. 06:00
Robertas Proczko: „Jeigu kaina tampa pagrindiniu kriterijumi, konkursą galbūt laimės rangovas, kuris nesugebės įvykdyti projekto, nes reali jo vertė yra didesnė.“
Robertas Proczko: „Jeigu kaina tampa pagrindiniu kriterijumi, konkursą galbūt laimės rangovas, kuris nesugebės įvykdyti projekto, nes reali jo vertė yra didesnė.“
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Vienos didžiausių Lenkijos statybų bendrovių „Warbud“ atstovas Lietuvoje Robertas Proczko perspėja, kad Lietuvos statybų sektorius gali atsidurti rizikingoje padėtyje. Lietuvos rinkoje trūksta statybininkų, jų paslaugų kaina kyla, brangsta ir statybinės medžiagos. Tuo metu viešuose konkursuose projektų vertė krinta, ir statybų kompanijos, siūlydamos mažesnę projekto kainą, rizikuoja patirti didesnes sąnaudas, nei nurodo užsakovui.

„Investuotojas nori gauti kokybišką produktą nustatytu laiku. Bet kai siūlomos nerealiai mažos kainos, rangovui kils finansinių sunkumų laiku baigti projektą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė „Warbud“ atstovas.

R. Proczko prisimena, kad panaši padėtis Lenkijoje buvo prieš septynerius metus. Tuomet darbo jėgos ir statybos medžiagų kainos kilo aukštyn, o generaliniai rangovai, kad laimėtų konkursus, užsakovams siūlydavo pigesnes statybos paslaugas. „Tuomet per trumpą laiką – dvejus, trejus metus – daug statybos kompanijų bankrutavo. Dabar tokią riziką įžvelgiu Lietuvos rinkoje, – sakė pašnekovas. – „Warbud“ – rimta kompanija, turinti ilgametę patirtį, ir mums labai svarbu, kad pajėgtume laiku įvykdyti projektą, nenuviltume investuotojo, atsiskaitytume su tiekėjais, o darbuotojai gautų visą jiems priklausantį uždarbį.“

Antrus metus Lietuvoje veikianti „Warbud“ šiuo metu rekonstruoja Pacų rūmus Vilniaus senamiestyje. 2007 metais šie rūmai notariniu aktu oficialiai perėjo Lenkijos užsienio reikalų ministerijai. Kitąmet baigus rekonstrukciją juose turėtų įsikurti Lenkijos Respublikos ambasada, Generalinis konsulatas ir Lenkijos institutas.

Spalio 25 dieną Vilniuje vyksiančiame verslo forume „Lietuva ir Lenkija: ko dar nežinome?“ dalyvaus ir „Warbud“ atstovai. Renginyje dviejų šalių verslininkai ir politikai ne tik diskutuos apie atsiveriančias galimybes investuoti, bet ir dalysis veiklos patirtimi, aptars kylančias problemas bei jų sprendimo būdus.

Skirtinga konkursų „filosofija“

R. Proczko džiaugiasi, kad Lietuvoje mažiau biurokratijos ir popierizmo negu Lenkijoje. Pavyzdžiui, visos viešųjų pirkimų procedūros vykdomos elektroninėje erdvėje. Lenkijoje to nėra – visus dokumentus tenka pildyti raštu, paskui juos nešti į atitinkamą įstaigą. Lietuvoje įdiegta Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema leidžia perkančiosioms organizacijoms elektroniniu būdu organizuoti visą viešųjų pirkimų ciklą, o tiekėjams vieno langelio principu elektroniniu būdu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Tokia sistema R. Proczko maloniai nustebino, tačiau patys konkursai, pašnekovo nuomone, vykdomi pernelyg ilgai. Atrodytų, kad elektroninė sistema turėtų pagreitinti viešųjų pirkimų procesą, bet nuo konkurso paskelbimo iki sutarties pasirašymo neretai praeina dveji metai ir daugiau. Lenkijoje konkurso procedūra užtrunka kelis mėnesius.

„Warbud“ Lietuvoje šiuo metu dalyvauja keturiuose viešųjų pirkimų konkursuose. Vienas jų vyksta jau dvejus metus, bet laimėtojas dar neišrinktas, sutartys nepasirašytos.

Kodėl Lietuvoje stringa viešieji pirkimai? R. Proczko nuomone, tai gali lemti skirtinga konkursų rengimo „filosofija“. „Lenkijoje buvo panaši padėtis – užsakovams pagrindinis kriterijus buvo maža projekto kaina, tačiau kai konkursus laimėjusios statybų bendrovės viena po kitos bankrutavo, padėtis pasikeitė. Dabar kaina yra svarbi, bet ne pagrindinė užsakovo keliama sąlyga“, – pasakojo R. Proczko.

„Warbud“ rekonstruojamuose Pacų rūmuose 2018 metais turėtų įsikurti Lenkijos Respublikos ambasada, Generalinis konsulatas ir Lenkijos institutas.
„Warbud“ rekonstruojamuose Pacų rūmuose 2018 metais turėtų įsikurti Lenkijos Respublikos ambasada, Generalinis konsulatas ir Lenkijos institutas.

Galbūt Lietuvos užsakovams trūksta lėšų projektams finansuoti, todėl jie dažnai nustato maksimalią sumą? Jeigu solidžios ir patikimos statybų bendrovės pasiūlymas bent vienu euru viršys šią sumą, jis bus atmestas, nors galbūt yra realesnis negu tų, kurie pateikė rinkos neatitinkančias paslaugų kainas. „Mūsų manymu, tai nėra geriausias būdas rengti konkursus. Nes sudėjus medžiagų ir jų tiekimo kainas, atlyginimus darbuotojams ir kitas sąnaudas, išeina didesnė suma, negu nustatyta konkurso rengėjo. Jeigu kaina tampa pagrindinis kriterijus, konkursą galbūt laimės rangovas, kuris nesugebės įvykdyti projekto, nes reali jo vertė yra didesnė, ir laimėtojas patirs finansinių nuostolių“, – svarstė R. Proczko.

Lenkijoje, anot jo, konkurso pirkimo sąlygose nenustatoma maksimali pirkimo suma. Todėl konkursą gali laimėti rangovas, kurio pasiūlymas brangesnis, bet kitais atžvilgiais (kokybės, patikimumo ir kitais) geresnis už konkurentų.

Planuoja plėtrą Lietuvoje

„Warbud“ optimistiškai vertina Lietuvos rinką ir planuoja plėsti čia veiklą. Rimtus bendrovės ketinimus rodo šiemet sostinės Vilniaus gatvėje atidaryta bendrovės atstovybė, joje vėliau planuojama įkurti Plėtros departamentą. Dabar iš Teisės ir Technikos departamentų sudarytame biure dirba 8 darbuotojai – visi jie yra gimę Lietuvoje.

Ateiti į Lietuvos rinką „Warbud“ paskatino laimėtas Pacų rūmų rekonstrukcijos konkursas. Bet bendrovė neketina apsiriboti šiuo projektu. „Prieš dvejus metus „Warbud“ nusprendė eksportuoti paslaugas į užsienį. Sieksime plėstis ir Lietuvoje“, – sakė R. Proczko. Šiuo metu bendrovė su Lietuvos partneriais dalyvauja keturiuose konkursuose – statyti Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir Matematikos fakultetą, „Fortum“ ir „Lietuvos energijos“ Kauno kogeneracinę elektrinę bei nutiesti „Rail Balticos“ europinės vėžės geležinkelį nuo Kauno iki Palemono. Šis ruožas sujungs nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos nutiestą „Rail Balticos“ geležinkelį su Palemone esančiu Kauno intermodaliniu terminalu.

„Tikimės su partneriais laimėti šiuos konkursus ir parodyti savo technologiją, vadybos ir darbo filosofiją. Mūsų idėja ta, kad svarbiausia ne tik kaina (nors ji svarbi), bet kiti aspektai: darbo sauga, pagarba darbuotojams. Žmogaus gyvybė ir sveikata svarbiausia, dėl to nedarome jokių kompromisų. Be to, siūlome savo technologiją, integruotą valdymo sistemą, darbo vietas inžinieriams“, – sakė „Warbud“ atstovybės vadovas.

Sudėtingas, bet prestižinis projektas

R. Proczko gerai vertina Lietuvos inžinierių ir statybininkų kvalifikaciją. „Kiekviena atvykėlis mato, kaip per pastaruosius 10–15 metų pasikeitė Lietuva ir Vilnius. Iškilo nauji biurai, viešbučiai, daug objektų rekonstruota. Visa tai sukūrė pirmiausia Lietuvos statybininkai“, – pažymėjo pašnekovas.

„Warbud“ stengiasi Lietuvoje dirbti su vietos partneriais bei įdarbinti vietos darbo jėgą. Tačiau realybėje tai ne visada pavyksta. Antai Pacų rūmuose iš pradžių dirbo 80 proc. Lietuvos statybininkų ir 20 proc. lenkų. Dabar proporcija atvirkštinė. „Tenka operatyviai reaguoti. Jeigu darbuotojų pritrūksta, galime jų greitai atsivežti iš Lenkijos. Bet pirmiausia norėtume įdarbinti vietos žmones“, – sakė R. Proczko.

„Warbud“ atliekama Pacų rūmų Vilniuje rekonstrukcija – itin sudėtingas projektas. Pavyzdžiui, atvėrus erdves, pagal radinius tenka koreguoti techninį projektą, dėl to statyba stabdoma, kol parengiamas atnaujintas projektas. Tačiau „Warbud“ bendrovei tai labai įdomus ir prestižinis užsakymas. „Norime jį įvykdyti labai kokybiškai. Juk šie rūmai tarnaus ne tik Lenkijos valstybei. Rūmai įsikūrę pačioje senamiesčio širdyje – Vilniaus Šv. Jono gatvėje. Ilgą laiką apleisti buvę rūmai atgis naujam gyvenimui, juose lankysis daug žmonių. Jie reprezentuos Lenkiją ir papuoš Vilnių“, – sakė pašnekovas.

„Warbud“ rekonstruoja Pacų rūmus Vilniuje.
„Warbud“ rekonstruoja Pacų rūmus Vilniuje.

Vilniuje lengviau nei Varšuvoje

R. Proczko Vilniuje lankosi daugiau kaip dešimt metų. Anksčiau į Lietuvos sostinę beveik kasmet atvykdavo kaip turistas, o kai „Warbud“ apsisprendė dalyvauti Lenkijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame Pacų rūmų rekonstrukcijos konkurse, pats pasisiūlė vykti į Vilnių.

Iki tol jis bendrovėje rengė inžinerinius pasiūlymus tiltų ir viadukų konkursams, vadovavo stambaus sporto centro su baseinu statyboms Varšuvoje, kuravo viešųjų pirkimų procedūras.

„Vilnius man labai patinka. Daro įspūdį, kad lietuviai labai atviri, nuoširdūs, linkę bendrauti. Jeigu noriu su kuo nors pasikalbėti, aptarti reikalus, paskambinu telefonu ir jau kitą dieną įvyksta susitikimas. Didelėje Varšuvoje tai beveik neįmanoma, susitikimus reikia planuoti gerokai iš anksto“, – pasakojo jis.

Vilnius per dešimt metų, R. Proczko pastebėjimu, labai pasikeitė. „Prieš dešimtmetį Lietuvos sostinė darė neprižiūrėto ir šiek tiek apleisto miesto įvaizdį. Dabar įvaizdis daug geresnis, atsirado naujų pastatų, daugiau tvarkos. Bet dar yra ką tvarkyti ir statyti. Ir mes norėtume prie to prisidėti“, – sakė plėtrą Lietuvoje planuojančios Lenkijos statybų kompanijos atstovas.

Faktai apie „Warbud“: nuo elektrinių iki filharmonijų

Šiuo metu viena pirmaujančių Lenkijos statybų bendrovių „Warbud“ šios šalies rinkoje veikia daugiau kaip 25 metus. Varšuvoje įsikūrusi kompanija per šį laiką pastatė daug svarbių įvairios paskirties objektų. Lenkijos miestus puošia „Warbud“ statyti viešbučiai, biurai, kongresų rūmai, sporto arenos ir baseinai, ligoninės, gyvenamieji namai bei prekybos centrai. Bendrovė stato pramonės ir energetikos objektus, tiltus ir viadukus, tiesia geležinkelius, rekonstruoja istorinius pastatus.

Dabar „Warbud“ stato du didžiulius prekybos centrus Gdanske ir Vroclave, ligoninę – Krokuvoje, du biurų dangoraižius Varšuvoje.

Bendrovės įvykdyti projektai skina tarptautinius laurus. 2015 metais už Štetino filharmonijos statybą kaip geriausią architektūros objektą Europoje „Warbud“ gavo prizą „Miesa van der Rohe“. O naujos filharmonijos Katovicuose akustika pripažįstama geriausia Europoje.

Įmonė yra konkursų „Geriausia kokybė QI Order“ (2015 m.) ir „Bendrovės medalis 2015“ (lenk. „Firma na medal 2015“) laimėtoja, ne kartą apdovanota titulu „Metų darbdavys“ (2016, 2015, 2014 m.) ir simboliu „Investuotojas į žmogiškąjį kapitalą“ (2013, 2011 m.).

„Dauguma darbuotojų įmonėje dirba nuo jos veiklos pradžios. Jie – lojalūs, ambicinigi, jiems svarbi įmonės reputacija. Gal tai mums teikia pranašumą prieš konkurentus“, – sako 17 metų „Warbud“ dirbantis, o dabar bendrovės biurui Lietuvoje vadovaujantis Robertas Proczko.

Šaltinis: „Warbud“, „Lietuvos žinių“ inf.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"