Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

„Titnago“ spaustuvė: ilgametė istorija ir moderni šiandiena 

2017 lapkričio 21 d. 06:00
Šiuo metu „Titnagas“ turi ne tik ilgametę patirtį, bet ir visas technines galimybes įnoringiausiems klientų poreikiams patenkinti.
Šiuo metu „Titnagas“ turi ne tik ilgametę patirtį, bet ir visas technines galimybes įnoringiausiems klientų poreikiams patenkinti.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

1923 metų rugsėjo 1-ąją Šiauliuose įkurta „Titnago“ spaustuvė per 94 gyvavimo metus tapo ilgiausiai veikiančia, gausų šalies ir užsienio klientų būrį aptarnaujančia Šiaurės Lietuvos spaustuve.

Rūpindamasis skleisti lietuvišką žodį – platinti laikraščių naujienas ir knygų išmintį, „Titnago“ spaustuvę Šiauliuose tuomet įsteigė neseniai iš Amerikos į Lietuvą sugrįžęs Jonas Šliūpas – gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas. Šiauliai jam buvo labai artimi, mat gimė netoliese esančioje Grūzdžių parapijoje.

Ne vieną santvarką pergyvenusi J. Šliūpo įsteigta „Titnago“ spaustuvė, kadaise patyrusi rimtų finansinių sukrėtimų, gyvuoja iki šiol. Ji – ilgiausiai veikianti spaustuvė Šiaurės Lietuvoje.

Skleidžianti kultūrą

Koncernui „Achemos grupė“ priklausančios spaustuvės AB „Titnagas“ generalinis direktorius Edvardas Kukanauskas pabrėžia, jog įmonė savo veikla skleidžia kultūrą ir švietimą. Anot vadovo, spaustuvei naudinga, kad ji įsikūrusi ne sostinėje, o Šiauliuose. „Titnage“ spausdinama periodinė spauda, skirta Šiaurės Lietuvai, – pradedant Rokiškio, baigiant Mažeikių regiono, Kelmės, Šilalės ir net Trakų rajonų laikraščiais. Be šių periodinių lietuviškų leidinių, Šiauliuose taip pat spausdinami Latvijos leidyklų parengti ir įvairiose šalyse leidžiami medicinos žurnalai, šalies turizmo informacijos centrų sudaryti įvairių vietovių žemėlapiai, pažintinė medžiaga, atliekami Lietuvos valstybės įstaigų užsakymai.

„Pagal turimą įrangą ir pajėgumą prilygstame Kauno bei Klaipėdos spaustuvėms. Tarp mūsų klientų, kurių turime per 400, yra ir ministerijos, ir bankai, ir universitetai, ir savivaldybių administracijos“, – vardijo E. Kukanauskas.

„Titnago“ spaustuvę renkasi ir Šiaulių vyskupijos ganytojas Jo Ekscelencija Eugenijus Bartulis, leidžiantis kalendorius, iliustruotus savo darytomis įvairių vietų, laikomų šventomis, nuotraukomis, tų vietovių relikvijų atvaizdais. Ši spaustuvė yra išleidusi ir Šiaulių fotomenininkų katalogą, taip pat ne vieno miesto dailininko kūrybos albumus, solidžius šalies įmonių jubiliejinius leidinius.

E. Kukanauskas teigė, jog „Titnagas“ spausdina, „galima sakyti, viską: ir autobusų ar renginių bilietus, ir įmonių blankus, ir įvairiausių rūšių kalendorius, plakatus, lankstinukus, pakuotes bei knygas“.

Spaustuvininkų dinastijos

„Esame išskirtiniai dar ir dėl to, kad „Titnage“ dirba savo darbą mėgstančių spaustuvininkų dinastijos, perduodančios šią profesiją iš kartos į kartą. Taigi mūsų kolektyvas yra darnus, stabilus, kūrybingas ir atsakingas“, – tvirtino generalinis direktorius.

Prieš 94 metus J. Šliūpo įkurta spaustuvė garsėjo kaip viena prestižinių Šiaulių darboviečių. Jos darbininkai ne tik geriau negu kiti uždirbdavo, bet ir, dirbdami su spauda, turėdavo nuolatinę galimybę lavintis bei tobulėti. J. Šliūpas, už laisvamanybę išmestas iš Maskvos universiteto, nuvykęs į Ameriką dirbo spaustuvininku, tad ten įgytas žinias panaudojo parvykęs į Lietuvą, kuri neseniai buvo paskelbusi nepriklausomybę. Gyvendamas Amerikoje šis itin gabus lietuvis toje šalyje studijavo mediciną, vertėsi gydytojo praktika, o grįžęs į gimtinę uždirbtus pinigus investavo į daugybę verslo sričių. Tarp jų buvo ir „Titnago“ spaustuvė.

Leidiniai piliečiams

Istorinė medžiaga byloja, kad Šiauliuose J. Šliūpas spaustuvę įkūrė tame pačiame name, kuriame ir gyveno su žmona bei vaikais. Spausdinimo mašinas pirko tuometiniame Karaliaučiuje ir Tilžėje. Spaustuvėje jis įdarbino dešimt darbininkų. Spausdinami tekstai buvo renkami rankomis, o mašinas suko patys žmonės.

Tarp pirmųjų „Titnago“ išspausdintų leidinių – 1923 metų gruodžio 21-ąją išleistos „Šiaulių naujienos“, pristatytos kaip „laikraštis, pašvęstas Šiaulių miesto ir apylinkės gyventojų reikalams“. Po gerų metų „Titnagas“ jau spausdino kitą leidinį – visuomenės, kultūros ir politikos savaitraštį „Šiaulietis“, skirtą, kaip tuomet rašyta, „mūsų inteligentams“. Šioje spaustuvėje taip pat pradėtas leisti suaugusiesiems skirtas žurnalas „Kultūra“, vėliau – vaikų žurnalas „Čiulbuonėlis“ bei kiti leidiniai.

„Titnago“ spaustuvė

„Titnago“ spaustuvė pirmais gyvavimo metais išleido net septyniolika J. Šliūpo parašytų ar sudarytų knygų ir brošiūrų, skirtų visuomenės medicininiam, sanitariniam, kultūriniam, visuomeniniam, politiniam švietimui. Be laikraščių, žurnalų ir knygų, tuometinis „Titnagas“ spausdino kalendorius, įvairių renginių afišas. Šioje spaustuvėje veikė ir antspaudų gamybos padalinys. 1926 metais „Titnagas“ buvo apdovanotas Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos aukso medaliu bei diplomu.

Tačiau po kelerių metų J. Šliūpo vadovaujama spaustuvė susidūrė su finansiniais sunkumais ir atiteko Lietuvos valstybinio banko Šiaulių skyriui. Naujieji savininkai veiklos nenutraukė. „Titnage“ toliau buvo leidžiami žurnalai, knygos, spausdinamos įvairių gaminių etiketės, taip pat atvirukai, sąskaitų blankai, vokai, kvietimai ir kita.

Tenkinami reikliausių užsakovų poreikiai

1940-aisiais okupacinė valdžia „Titnago“ spaustuvę nacionalizavo, bet pavadinimo nepakeitė. 1941 metų balandžio 19 dieną joje pradėtas spausdinti Šiaulių apskrities laikraštis „Raudonoji vėliava“, o po kurio laiko – ir kitų rajonų leidiniai sovietmetį atspindinčiais pavadinimais. Beje, sovietmečiu šios spaustuvės specializacija ir buvo laikraščių leidyba.

1967-aisiais „Titnago“ patalpas nutarta rekonstruoti. Jos buvo modernizuotos, išplėstos, o 1980-aisiais spausdinimo procese atsisakyta švino ir pereita prie modernesnių įrenginių. 1990-aisiais, prasidėjus kompiuterių erai, leidinių spausdinimo įrangą iš esmės pakeitė šiuolaikiškos skaitmeninės technologijos. Šiuo metu „Titnagas“ turi ne tik ilgametę patirtį, bet ir visas technines galimybes įnoringiausiems klientų poreikiams patenkinti.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika