Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

„Revolut“: atvykome verslo daryti 

2019 sausio 25 d. 18:57
currencycloud.com nuotrauka

Lietuvoje didelį ažiotažą sukėlusio stratuolio „Revolut“ vadovai teigia, kad šalyje siekia ambicingų verslo tikslų ir neketina veltis į politiką. Jie pripažįsta, jog abejonės dėl bendrovės veiklos skaidrumo gali turėti poveikį bendradarbiavimui su partneriais, tačiau klientų atveju netgi stebi priešingą reakciją – jų daugėja.  

Jungtinės Karalystės startuolio vadovas Nikolajus Storonskis BNS sakė, kad specializuoto banko paslaugas jau šį pusmetį planuojantis teikti „Revolut“ pradės veiklą konservatyviau, tad jokių rizikų vartotojams nekils, priešingai, jie galės įsitikinti paslaugų įvairove ir kokybe.

„Revolut“: neturime laiko politikai

N. Storonskis tikina, jog viešumoje nuskambėję kaltinimai dėl „Revolut“ tariamų ryšių su Rusija yra tiesiog situacija, į kurią startuolis turi reaguoti, bet vadovas tikisi, kad, pasak jo, neturintys pagrindo būgštavimai, išsisklaidys. Ši situacija taip pat neturėtų neigiamai paveikti ir vartotojų požiūrio į bendrovę.

„Tikrovėje vartotojams mes patinkame, kuriame geriausią produktą. Tad santykio su vartotojais ir jų pasitikėjimo požiūriu – nė kiek (nepaveiks situacija bendrovės – BNS). Tiesa, neigiamas viešumas iš tikrųjų gali pakenkti santykiams su partneriais. (...) Paradoksalu, bet vartotojų skaičius šiuo metu tik auga, dabar augame dvigubu greičiu: turime 170 tūkst. (mobiliosios aplikacijos – BNS) vartotojų Lietuvoje, ir kasdien jų prisijungia po 300–400“, – BNS Vilniuje penktadienį sakė N. Storonskis.

Jis patikino, kad tuo atveju, jeigu Lietuvoje veikiančiai teisėsaugai būtų reikalinga papildoma informacija, šis startuolis, kaip „reguliuojama finansinė institucija“, privalėtų ją pateikti.

„Revolut“ rinkodaros vadovas Chadas Westas BNS teigė, kad bendrovė puikiai supranta, jog Rusija yra „jautri tema“ Lietuvoje, bet atkreipė dėmesį, kad nepagrįstas ažiotažas gali daryti poveikį šalies reputacijai.

„Lietuva bando tapti Europos finansinių technologijų (fintech) centru, o „Revolut“ yra geriausiai žinoma fintech kompanija Europoje (...) Žmonėms gali kilti abejonių: ar mes norime čia investuoti ir susidurti su tokia pat situacija? Tai liūdina, o svarbiausia, pakerta pasitikėjimą jūsų institucijomis“, – BNS sakė Ch. Westas.

Bendrovės vadovai pabrėžė, kad jų tikslas Lietuvoje yra išimtinai verslas, o veltis į, jų teigimu, politines diskusijas, laiko nėra.

„Aš kuriu verslą, o apie politiką šalyje žinau mažai. Gerbiu Lietuvos istoriją, čia jautriai žiūrima į Rusiją. Taip, aš gimiau Rusijoje, bet esu pasaulio pilietis, išvykau iš Rusijos, kai man buvo 20 metų (...) Visokių dalykų nutinka, deja, kai kurie jų netikėti, bet mes juos įveiksime“, – aiškino N. Storonskis.

Ch. Westas pridūrė, kad „Revolut“ yra ypač susikoncentravęs į verslą bei siekį sukurti „geriausią įmanomą“ banką šalyje.

Verslo planai – konservatyvūs

„Revolut“ planuoja Lietuvoje pirmaisiais specializuoto banko veiklos metais pritraukti 30 mln. eurų indėlių, o antraisiais – 60 mln. eurų. Palūkanos už indėlius kol kas mokamos nebus, jas numatyta siūlyti vėliau. Turima omenyje, kad indėlių arba lėšų pritraukimas pradiniu etapu bus paremtas pačių „Revolut“ siūlomų paslaugų ir operacijų patogumu, o ne finansine grąža vartotojams. Pastaroji galėtų atsirasti vėliau.

„Šiuo metu neplanuojame palūkanų už indėlius, bet galbūt pasiūlysime jas ateityje. (...). Mūsų prioritetas dabar – būti tvarkingu, stabiliu banku. Tai mums nauja veikla ir norime ją atlikti gerai“, – teigė N. Storonskis.

Ch. Westas užsiminė apie kitą „Revolut“ veiklą – nedideles asmenines paskolas, kurios bus teikiamos už mažesnes, nei vidutinės bankų metinės palūkanos.

„Taigi, bus indėlių priėmimas, kuris būtinas bet kuriam bankui, bet ir paskolų teikimas, kuris bus dviejų dalių: nedidelės asmeninės paskolos ir „overdraftas“ (kredito limitas banko sąskaitoje – BNS). Kol kas dar nesame užbaigę verslo plano Lietuvai, bet iliustracijai dauguma bankų prašo vidutiniškai 22 proc. metinės palūkanų normos už asmeninę paskolą, o „Revolut“ jos galės siekti 8–14 proc (kalbama apie Jungtinės Karalystės rinką – BNS). Tai suteikia žmonėms prieigą prie pinigų tuomet, kai tai jiems nepavyksta dideliuose bankuose“, – sako Ch. Westas.

Jis pabrėžė, kad būtent šis konservatyvus, didelio skolinimo vengiantis, verslo modelis apsaugo „Revolut“ nuo nereikalingos rizikos: „nedidelės asmeninės paskolos ir „overdraftai“ – tai mažiausiai rizikingas skolinimas, kokį bankas gali vykdyti“.

Ilgainiui ketinama pasiūlyti ir nemokamą akcijų prekybos platformą.

„Revolut“ rinkodaros vadovas taip pat pabrėžė, kad vykdydamas specializuoto banko veiklą startuolis galės pastebimai sumažinti operavimo kaštus būtent todėl, kad yra „100 proc. mobilus“, nereikia išlaikyti daug darbuotojų ar papildomos infrastruktūros, o sutaupyti pinigai investuojami į produkto kokybę.

Konkurencija naudinga vartotojams

Paklausus, kaip vertina konkurencijos su tradiciniais bankais Lietuvoje perspektyvas, „Revolut“ vadovai pabrėžė, kad neketina įsitraukti į varžybas tik dėl paties proceso.

„Mano planas yra sukurti pasaulinę kompaniją, bankininkystės „Amazon“, tai reiškia, mes konkuruojame su bankais. Bet nereikia suprasti, kad specialiai stengiamės konkuruoti su Lietuvos bankais, mes tiesiog norime pasiūlyti geriausią produktą“, – sakė N. Storonskis.

„Tai nėra mėginimas ką nors sunaikinti ar pašalinti – tai konkurencija, ji naudinga rinkai: ne tik Lietuvai, bet visiems 4 mln. mūsų vartotojų Europoje. Jie gali rinktis tradicinius bankus, arba gali rinktis fintech bendroves. Iš šios situacijos labiausiai laimi vartotojais“, – argumentavo Ch. Westas.

„Revolut“ sako, kad kol kas dar vertina galimybę prisijungti prie Lietuvos bankų asociacijos.

Lietuva yra centras, o ne laikina stotelė

„Revolut“ tikina, jog jų požiūris į Lietuvą yra rimtas ir ilgalaikis, šalis nėra vien savotiškas tramplinas į platesnes rinkas.

„Lietuva yra mūsų Europos operacijų centras. Žinoma, mums gali tekti gauti Jungtinės Karalystės bankininkystės licenciją (dėl „Brexit“ – BNS) (...) Mus norėjo pritraukti daugybė šalių, faktiškai maldavo, kad ateitume. Lietuva turi geriausia viziją. Ir ji tikrai nėra „tramplinas“, – sakė Ch. Westas.

N. Storonskis sako, kad Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus lankėsi bent 10 kartų, o naujausias vizitas iš dalies yra skirtas paaiškinti situaciją ir išsklaidyti abejones dėl jo vadovaujamo startuolio.

„Vilnius man yra viena dažniausia lankomų vietų (...) Akivaizdu, kad labai svarbu mums skaidriai paaiškinti, ką darome. Neigiamas pastarųjų dviejų savaičių viešumas nebuvo pagrįstas faktais, aš esu čia, kad viską paaiškinčiau ir pateikčiau faktus“, – sakė N. Storonskis.

„Mes neabejotinai norime palaikyti gerus ilgalaikius ryšius su Lietuva“, – teigė „Revolut“ vadovas.

Lietuva pirmoji Europoje gruodį suteikė specializuoto banko licenciją bendrovei „Revolut“. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas po to kreipėsi į teisėsaugą ir žvalgybą, kad jos patikrintų bendrovės verslo modelį ir galimus saitus su Rusijos politikais.

LRT šią savaitę paskelbė, kad „Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba Rusijos gamtinių dujų koncerno „Gazprom“ grupei priklausančioje bendrovėje, taip pat kėlė klausimus dėl į bendrovę investavusio Honkonge įsteigto fondo „DST Global“ galimų ryšių su Kremliumi, dėl „Revolut“ serverių buvimo vietos.

„Revolut“ steigėjas ir vadovas N. Storonskis vėliau išplatintame viešame laiške tvirtino, kad „Revolut“ duomenų serverius turi tik Europos Sąjungoje (ES) ir Jungtinėje Karalystėje. Anot jo, „DST Global“ fonde nėra nė vieno investuotojo iš Rusijos, žiniasklaidos su Kremliumi siejamas vienas šio fondo investuotojų Rusijoje gimęs Jurijus Milneris yra žydų tautybės ir gyvena JAV“, o pats „DST Global“ yra pasyvus mažumos investuotojas, neturintis įtakos įmonės sprendimams ir balso teisės „Revolut“ valdyboje.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika