Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

#LietuvybėsKodas. Projekcija – aukštųjų technologijų forpostas 

2018 balandžio 17 d. 08:10
Virginijus Sinkevičius./
Virginijus Sinkevičius./
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kaip vystėsi atkurtos Lietuvos valstybės ūkis per praėjusius šimtą metų, bendrais bruožais žinome visi. Buvo visko. O kas laukia mūsų valstybės ekonomikos naują šimtmetį, į kurį ką tik įžengėme? Mintimis apie tai su „Lietuvos žiniomis“ dalijosi ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

– Taigi, iki šimto suskaičiuota. Kas mūsų šalies ekonomikos laukia toliau, už šio brūkšnio?

– Per praėjusį šimtmetį išmokome skaudžias pamokas, kad turime branginti laisvę, o svarbiausia – mūsų valstybės nepriklausomybę. Ją padeda saugoti ir tvari ekonomika, kuri stiprina valstybę ir kuria jos piliečių gerovę.

Lietuvoje lazerių sektorius gyvuoja jau pusę amžiaus, arba tik penkeriais metais trumpiau, negu JAV buvo išrastas pirmasis lazeris.

Pirmiausia, ir labai svarbu – Lietuva turi būti konkurencinga. Neturime daug pranašumų prieš kitas valstybes, todėl privalome atlikti labai gerą savo šalies ūkio analizę ir pasiūlyti tiek mūsų verslui, tiek užsienio investuotojams trumpiausias, greičiausias procedūras, kad jų pinigai būtų kuo greičiau ir kuo naudingiau įdarbinti. O mums svarbiausia, kad tomis lėšomis būtų sukurta kuo didesnės pridėtinės vertės produktų ir kuo geriau mokamų darbo vietų. Esame maža valstybė, todėl turime ieškoti nišų, kuriose galėtume specializuotis, pirmauti ir didinti savo pranašumą. Akivaizdu, jog šiandien privalome pradėti konstruoti savo šalies ekonomikos stuburą remdamiesi aukštosiomis technologijomis.

Gyvybės mokslai, inžinerinė ir lazerių pramonė

– Kokiose srityse Lietuva turi daugiausia galimybių bandyti įsiveržti į priekį remdamasi aukštosiomis technologijomis?

– Tose, kuriose jau dabar mums geriausiai sekasi. Pirmiausia tai – gyvybės mokslai, inžinerinė ir lazerių pramonė. Lietuvos biotechnologijų sektorius sukuria 1,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Atrodytų, nėra didelė dalis, tačiau šis skaičius 10 kartų viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Šioje srityje turime puikų potencialą. Mūsų mokslininkai prisideda prie projektų, kurie pretenduoja į Nobelio premiją. Štai profesorius Virginijus Šikšnys tik per plauką jos negavo. Turime talentų, kurie gali pasiūlyti pasauliui tai, kas yra geriausia. Todėl garsių pasaulinių vardų sprendimai šioje srityje pasirinkti Lietuvą buvo neatsitiktiniai. Į Lietuvą investuoja ir atsikrausto tokios didžiosios gyvybės mokslų korporacijos kaip „Teva“, „Thermo Fisher“, „Moog“, „Holister“, „Intermedix“, „Intersurgical“.

Kita labai svarbi sritis – mūsų inžinerinė pramonė. Tai sektorius, kurio įmonių apyvarta Lietuvoje siekia 3,3 mlrd. eurų. Jos sukuria penktadalį šalies BVP, o per 70 proc. produkcijos eksportuoja. Didžiausią potencialą Lietuvoje turi dvi itin didelės kompetencijos reikalaujančios sritys: robotika ir transporto sistemos.

Robotikos sektoriaus sėkmę Lietuvoje lemia ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešamos gamybos automatizavimo tendencijos. Galiu pasakyti viena – potencialas toks, kad net pačių gamyklų inžinieriai kuria ir įrengia robotizuotas gamybos linijas, nors tai nėra jų pagrindinė veikla. Be to, Lietuvos bendrovės sėkmingai diegia robotizuotas sistemas medicinos sektoriui ir karo pramonei. Manau, ketvirtosios pramonės revoliucijos virsmo laikotarpiu Lietuva gali suvaidinti labai sėkmingą vaidmenį.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Atskirai norėčiau paminėti autonominius automobilius. Į Lietuvą ateina bendrovės, kurios nusiteikusios diegti naujoves į pačius automobilius, ir į išmaniąsias transporto sistemas. Mūsų šalies mokslininkai ir specialistai jau kuria sprendimus, padėsiančius tobulinti autonominių automobilių valdymo sistemas.

Šioje srityje koja kojon su verslu žengia ir valstybė. Lietuvoje sukurtas tam palankus teisinis reguliavimas. Mano iniciatyva Seime buvo registruotas įstatymo projektas, leidžiantis šalies keliuose bandyti autonominius automobilius. Kol kas tai geriausias reglamentavimas visoje ES. Lietuvos keliuose jau šiandien galima bandyti ateities automobilius. Džiugina, kad tapome pavyzdžiu kitoms valstybėms, kad esame drąsi šalis, kurioje ateities technologijoms vietos surandama jau dabar.

Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos stuburą privalau paminėti ir lazerių pramonę. Tai dar viena sritis, kurioje mūsų valstybė labai gerai žinoma. Lietuvoje lazerių sektorius gyvuoja jau pusę amžiaus, arba tik penkeriais metais trumpiau, negu JAV buvo išrastas pirmasis lazeris. Per pastaruosius dešimt metų šios srities įmonių Lietuvoje pagausėjo nuo 10 iki 30. Lazerių industrijoje dirba daugiau kaip 800 darbuotojų, kas dešimtas jų – mokslų daktaras.

Esu ne kartą sakęs, kad pristatant mūsų lazerių kūrėjų pasiekimus pasaulinio garso įmonėms jų atstovai iš tiesų nustemba, kokius efektyvius sprendimus siūlo Lietuvos lazerininkai ir kaip puikiai veikia patys prietaisai. Jau dabar savo sukurtą produkciją eksportuojame į 100 pasaulio valstybių, mažai beliko tų, kurių nepasiekia lietuviški lazeriai. Tarp pirkėjų – didžiausios ES, JAV, Kinijos, Japonijos laboratorijos ir tyrimų centrai. Lietuvos lazerių sektoriaus produkcija naudojasi 90 iš 100 geriausių pasaulio universitetų. Kaip matome, jau dabar turime kuo didžiuotis, todėl mokslo, verslo ir valstybės dėmesys šiam sektoriui privalo likti nuoseklus. Tada jis dar labiau stiprės. Tikiu, jog ateityje lazerių naudojimas medicinoje bus vis aktualesnis, o čia koja kojon žengia ir mūsų aptarti gyvybės mokslai

Finansinės technologijos ir „blockchain“

– Esate minėjęs, kad neįsivaizduojate Lietuvos ateities be pačių moderniausių technologijų, kurios, nors ir nepakankamai patikrintos laiko, yra neabejotinai progresyvios. Kokią matote jų vietą mūsų šalies ekonomikoje?

– Visų pirma reikėtų kalbėti apie finansines technologijas (fintech) ir blokų grandinės technologijas (blockchain). Finansinės technologijos – tai absoliuti revoliucija bankiniame sektoriuje jį skaitmeninant, ir tokias žaidimo taisykles jau priėmė didieji bankai.

Bankinio sektoriaus skaitmeninį perversmą atliekančio fintech augimas – vienas sparčiausių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Gerą pamatą šios industrijos plėtrai davė tai, kad mūsų specialistai jau ne vienus metus dirba pasaulinių finansų institucijų informacinių technologijų padaliniuose Lietuvoje: „Barclays“, „Western Union“, „Danske Bank“, „Nasdaq“. Čia kuriami inovatyviausi fintech sprendimai, ir tai daro būtent lietuviai.

Taip pat matome didelį užsienio finansinių technologijų startuolių aktyvumą. Jie keliasi į mūsų valstybę vien dėl labai drąsaus Lietuvos banko sprendimo sukurti „smėlio dėžės principą“, kai galima tris mėnesius testuoti savo naujus produktus ir gauti profesionalias Lietuvos banko konsultacijas, o kartu išbandyti savo produktą euro zonoje. Tai labai labai stipru. Net toks finansinio sektoriaus revoliucionierius kaip „Revolut“ keliasi į Lietuvą. Ir lietuvių vaidmuo šiame sektoriuje itin aktyvus. Negalime pamiršti ir mūsų sėkmingų startuolių – įmonių „Paysera“, „Instarem“, „TransferGo“ bei kitų, kurios pasiekė iš tikrųjų puikių rezultatų.

Svarbu ir tai, kad fintech stiprėjimas leis sėkmingai plėtotis kitoms sritims – kibernetiniam saugumui ir jau minėtai blockchain technologijai, kuri dažnai gretinama su kriptovaliutomis. Tačiau jos taikymas kur kas platesnis. Ši technologija gali gerokai patobulinti viešąjį sektorių ir jo teikiamas paslaugas, fiksuoti vertybinių popierių, žemės ir nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius, saugoti santuokų įrašus. Lietuvoje vis daugiau įmonių domisi ir ketina taikyti blockchain technologiją tokiose srityse kaip draudimas, finansinės paslaugos, švietimas bei kitose.

Lietuvių įkurtos žaliosios energetikos bendrovės „WePower“ sistema veiks blockchain pagrindu. Lietuvos startuolis kuria platformą „carVertical“ – pirmą pasaulinį decentralizuotą automobilių istorijos registrą, pagrįstą blockchain technologija. Visiškai nauja tai, kad automobilis išvažiuotų iš gamyklos turėdamas unikalų numerį. Pagal tą numerį būtų galima atsekti mašinos istoriją, visus su ja susijusius niuansus. Šiandien šia technologija domisi toks automobilių pramonės milžinas kaip BMW.

Vilniuje šių metų sausio pabaigoje atidarytas tarptautinis blockchain technologijų centras. Jis veikia bendrame tinkle su tokiais centrais Melburne ir Šanchajuje. Čia blockchain technologijos entuziastai, startuoliai ir investuotojai gali dalytis idėjomis, geriausia praktika ir rasti savo projektams patikimų partnerių visame pasaulyje.

Lankantis JAV į Lietuvos pažangą plėtojant blockchain atkreipė dėmesį ir vietos verslas, ir tarptautinės organizacijos. Taigi plėtros galimybių apstu, tereikia jomis naudotis ir neužleisti savo pozicijų. Akivaizdu, kad potencialas čia didžiulis, ir Lietuva privalo būti drąsi, o Vyriausybė turi būti viena pirmųjų ES – labai aiškiai reglamentuoti šią sritį, skatinti vietos įmones plėtoti šią technologiją, pritraukti kompanijų iš svetur ir taip prisidėti prie blockchain vystymo.

Ateitis prasideda dabar

– Kokių reikia prielaidų, kad Lietuva taptų aukštųjų technologijų, ant kurių pamato kiltų visa ateities ekonomika, lydere?

– Svarbiausia – talentingi žmonės, o jų mūsų valstybėje pakanka. Lietuva yra viena iš pirmaujančių ES pagal universitetus baigusių žmonių skaičių. Tačiau skaitmeninis raštingumas ne toks didelis, kokio norėtųsi, nors turime vieną geriausių skaitmeninių infrastruktūrų. Todėl tiek įmonėms, tiek universitetams būtina investuoti į talentus, taip pat į žmonių galimybę atnaujinti žinias, ypač skaitmenines.

Akivaizdu, kad šiandien privalome pradėti konstruoti savo šalies ekonomikos stuburą remdamiesi aukštosiomis technologijomis.

Norint stiprinti inovacijų ekosistemą ir tikslinių industrijų augimą Lietuvoje, neišvengiamai reikės spręsti švietimo sistemos problemas. Pasaulinės tendencijos rodo, kad žmonės turės mokytis visą gyvenimą. Valstybės užduotis – sukurti sistemą, kuri leistų greitai perorientuoti specialistą ir suteikti jam kitą profesiją, pavyzdžiui, per pusmetį išmokyti programavimo kalbos, galbūt darbo su elektronikos prietaisais, robotizuotomis staklėmis ir pan. To prireiks ir darbuotojų ieškančiam verslui, ir pačiam darbuotojui, ir valstybei.

Labai svarbus faktorius šiam šalies ūkio virsmui yra tiesioginės užsienio investicijos. Kai užsienio įmonės pasirenka Lietuvą, labai džiaugiamės, ypač dėl neblogai mokamų darbo vietų, gerų darbo sąlygų. Tačiau vieną dalyką dažnai pamirštame paminėti – kad mūsų žmonės prisideda prie pasaulinio garso kompanijų inovacijų kūrimo, ir tas jų įgytas „know how“ niekur nedingsta – gali būti toliau pritaikomas Lietuvoje. Tai labai svarbus tiesioginių užsienio investicijų vaidmuo.

Paskutinis, bet tikrai ne mažiau svarbus dalykas, kad geri norai virstų realybe, – sėkmingas mokslo, verslo ir valstybės įstaigų nuolatinis dialogas, tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas. Mokslas, verslas ir valstybė yra tos trys kolonos, kuriomis remsis ateities Lietuva.

Šiandien Ūkio ministerija, rengdama startuolių ekosistemos gerinimo pasiūlymus, sėda prie vieno stalo su verslu. Artimiausiu metu į dialogą dėl inovacijų ekosistemos plėtros bus įtrauktas ir mokslas. Iš tų svarstymų ir išsirutulios ateities Lietuvos projekcija, darbai bei perspektyvos.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"