Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

„Investuok Lietuvoje“ atstovė: „Vilnius G Spot“ pridėtinė vertė pritraukiant investuotojus – nulinė 

2019 sausio 22 d. 15:02
Organizatorių nuotrauka

Turizmo agentūros „West Express Groups & Events“ vadovė Vilija Malinauskaitė teigė, kad Lietuva turėtų kurti šalies įvaizdį, kuris būtų patrauklus turistams. „Investuok Lietuvoje“ rinkdaros vadovės Rūtos Nemunytės nuomone, turizmas nėra svarbus faktorius pritraukiant investuotojus į Lietuvą, o šalies įvaizdį reikėtų formuoti kitaip, antradienį vykstančioje konferencijoje apie Lietuvos įvaizdžio kūrimą bei įtaką šalies ūkiui diskutavo renginio dalyviai. 

V. Malinauskaitės teigimu, per pastaruosius 10 metų Lietuva tapo gerai žinoma pasaulyje, o į šalį atvyksta vis daugiau turistų.

Anot jos, didžioji dalis turistų Lietuvą renkasi dėl kultūrinių ir pažintinių galimybių, tačiau čia užsibūna per trumpai. Turistų Lietuvoje praleidžiamas laikas vidutiniškai siekia 1,5 dienos, todėl reikėtų pasistengti, kad keliautojai šalyje būtų ilgiau.

Šalies dydis nėra svarbu

R. Nemunytė konferencijoje teigė, kad formuojant Lietuvos, kaip investuotojams patrauklaus krašto, įvaizdį, dažnai yra stigmatizuojamas mūsų krašto mažas dydis, tačiau bandant pritraukti investicijas, tai nėra pagrindinis kriterijus.

„Versle šalies mažas dydis atrodo kaip stigma. Žinoma, mes niekada negalėsime konkuruoti dėl investicijų, kur reikės 10 tūkst. darbuotojų. Tačiau mes galime konkuruoti dėl eksportuojamų prekių bei produktų, kurie kuria didelę pridėtinę vertę. (...). Taip pat visą Lietuvą gali apvažiuoti per vieną dieną ir tai yra didelis pranašumas“, – mažos valstybės patrauklumo aspketus vardino R. Nemunytė.

Marketingo ekspertės teigimu, investuotojai į Lietuvą atvyksta ne dėl vidaus rinkos, bet dėl galimybės čia rasti gerus specialistus.

„Uberis“ į Lietuvą atėjo tikrai ne dėl vidaus rinkos. Čia jie vysto savo technologijas. Yra netgi sakoma: kai San Franciskas miega, Lietuva dirba“, – teigė ji.

Lietuvai reikėtų atsisakyti, tai linksmybių arba „G taško“ įvaizdžio.

Turistams ar verslui patrauklus kraštas?

Pasak R. Nemunytės, jei Lietuva bus pateikta tik kaip turizmui patraukli šalis, susiduriama su rizika, kad žmonės čia važiuos tik turistiniais tikslais.

„Su tokia bėda jau susiduria Italija. Tarpautinėse konferencijose Italijos atstovai sako, kad mes norėtume prie atvirutės apie šalį pridėti ir verslo kortelę. Problema, kad daugelis į Italiją žvelgia kaip į turizmui, bet ne verslui patrauklų kraštą“, – mintimis dalinosi marketingo specialistė.

„Verslas-verslui segmentas yra kitoks, todėl Lietuvos, kaip turizmui patrauklios šalies, įvaizdis investuotojams netiktų“, – teigė R. Nemunytė.

Skandalingai nuskambėjusios reklamos „Vilnius – Europos G taškas“ pridėtinė vertė pritraukiant investuotojus yra nulinė.

Anot jos, verslininkams daug svarbiau ekonominiai rodikliai, o ne minkštieji argumentai. Ji pridūrė, kad skandalingai nuskambėjusios reklamos „Vilnius – Europos G taškas“ pridėtinė vertė pritraukiant investuotojus yra nulinė.

Tokiai nuomonei oponavo V. Malinauskaitė. Pasak jos, užsieniečiai atvyksta į Lietuvą dėl čia esančios kultūros ir gražios gamtos, todėl kuriant šalies įvaizdį reiktų į tai ir koncentruotis. Jai antrino ir keliautojas bei fotografas Marius Jovaiša, kuris teigė, kad turizmas Lietuvoje, kaip ūkio šaka, gauna labai mažai dėmesio.

„Žinoma, nereikia atsisakyti ir inovacijų įvaizdžio. (...) Nematau ir priešpriešos tarp to. Daug į Lietuvą atvažiavusių turistų šalyje nusprendė įkurti verslus“, – teigė V. Malinauskaitė.

Anot jos, ko Lietuvai reikėtų atsisakyti, tai linksmybių arba „G taško“ įvaizdžio.

Pasak V. Malinauskaitės, Lietuvai trūksta ne tik vizijos, bet ir jos įgyvendinimo strategijos.

„Netikiu, kad Vilnius gali konkuruoti linksmybių skaičiumi su kaimyninių šalių miestais“, – teigė ji.

Diskusiją apibendrindamas M. Jovaiša teigė, kad nereikia išskirti vienos krypties. Anot jo, kuriat šalies prekės ženklą, turi dominuoti trys aspektai: tai kraštovaizdis, šalies paveldas ir inovatyvumas.

Lietuva neturi vieningos vizijos

Diskusijos dalyviai kaip vieną iš pagrindinių problemų kuriant šalies įvazdį išskyrė vieningos vizijos nebuvimą.

„Estai sau aiškiai pasakė, kuo jie nori būti ir kuo nenori. O mes ne. Lietuviai nori būti puikūs visur. Lietuva nori, kad viskas būtų vienodai gerai“, – teigė R. Nemunytė.

Pasak V. Malinauskaitės, Lietuvai trūksta ne tik vizijos, bet ir jos įgyvendinimo strategijos.

„Po vizijos sukūrimo Lietuvoje viskas sustoja, mes toliau nesiimame veiksmų. Mums svarbu sukurti prekės ženklą, tačiau problema, kad vienos idėjos neužtenka, reikia turėti ir pačią prekę“, – teigė ji.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika