Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Be seniūnaičių jau negalime apsieiti

 
2017 01 24 11:30
Algis Strelčiūnas Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Seniūnaičiams, gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovams, nuo šių metų suteikiama daugiau galių ir pavedama vykdyti daugiau funkcijų.

Nors į seniūnaičių pareigas visuomenininkai pradėti rinkti prieš penkerius metus, daugelis gyventojų menkai težino, ko iš jų galima tikėtis. Tačiau nuo šių metų seniūnaičių veikla taps matomesnė. Nei savivaldybių tarybos, nei merijų valdininkai nebegalės nekreipti dėmesio į seniūnaičių sueigų pasiūlymus, privalės juos aptarti ir raštu pagrįsti bei viešai pranešti apie svarstymo rezultatus ir dėl jų priimtus sprendimus.

Mato trūkumų

Seniūnaičiai – gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės atstovai, renkami trejų metų kadencijai. „Tai savanoriai visuomenininkai, pasiryžę gerinti vietovės, kurioje gyvena, padėtį ir galintys valdžiai perduoti joje įsikūrusios bendruomenės pageidavimus“, – pabrėžė prieš trejus metus Kauno Žuvinto gatvės teritorijos seniūnaičiu siekęs tapti Sigitas Šliažas, dabar einantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Tuo metu jis nedirbo Kauno merijoje, tad nutarė dalį laiko skirti gimtajam rajonui puoselėti. S. Šliažas pabrėžia, kad seniūnaičio pareigų siekė turėdamas tikslą Žuvinto gatvės seniūnaitijoje esantį Adomo Mickevičiaus slėnį pritaikyti platesnėms visuomenės reikmėms.

Žuvinto gatvės rajonas nėra didelis, jo gyventojai daugiausia įsikūrę privačiuose namuose. Nusprendęs kandidatuoti į seniūnaičius, S. Šliažas turėjo aplankyti vietinius, surinkti jų parašus ir pristatyti savivaldybei. Rinkimai į visuomenines pareigas vyko darbo valandomis Gričiupio seniūnijoje. Pašnekovas teigė tiksliai nežinantis, kiek gyventojų tuomet balsavo ir kokiu balsų skirtumu jis nusileido varžovei. Tik užsiminė, kad prieš trejus metus dalį kandidatų į seniūnaičius Kaune aktyviai reklamavo viena partija. Buvo rengiamas tų žmonių pristatymas visuomenei, viešosiose erdvėse kabinami jų plakatai. „Deja, aš tokių galimybių neturėjau. Be to, balsavimas vyko darbo dienomis ir darbo valandomis“, – seniūnaičių rinkimų trūkumus įvardijo S. Šliažas.

Nėra bendros rinkimų sistemos

Edmundas Jakubauskas sako, kad seniūnaičių sueigų nutarimai iki šiol neretai nuguldavo merijų valdininkų stalčiuose..Asmeninio albumo nuotrauka

Seniūnaičių asociacijos vadovas Edmundas Jakubauskas pasakojo, kad visoje Lietuvoje yra apie 500 seniūnijų ir maždaug 3500 seniūnaitijų, o seniūnaičiai – atlygio negaunantys visuomeniniai seniūno padėjėjai. Jų funkcijos ir galios apibrėžtos Vietos savivaldos įstatymu. Pirmą kartą į šias pareigas visuomenininkai buvo renkami dvejiems, antrą kartą – trejiems metams ir skirtingose savivaldybėse skirtingu metu.

Todėl, pavyzdžiui, Kaune rinkimai vėl vyks šiemet, Vilniuje – kitąmet. Tačiau, anot E. Jakubausko, jau parengtos atitinkamų įstatymų pataisos bendrai seniūnaičių rinkimų sistemai sukurti visoje šalyje. Taip pat svarstoma galimybė organizuoti balsavimą elektroniniu būdu, o tiems, kurie nesinaudoja internetine bankininkyste, sudaryti sąlygas seniūnijoje balsuoti ne vien darbo valandomis.

Kauno vicemeras Simonas Kairys „Lietuvos žinioms“ teigė, jog šiuo metu aktyviai ieškoma būdų, kaip balsavimą perkelti į virtualią erdvę. Anot jo, įstatymais jau nustatyta, kad seniūnaitį galima paskelbti išrinktu tik tuo atveju, jei balsuoja ne mažiau kaip 5 proc. seniūnaitijos gyventojų. „Tai labai svarbus sprendimas, nes dėl to, kad turi mažai informacijos apie seniūnaičių funkcijas ir jų veiklos reikalingumą, žmonės kol kas vangiai dalyvauja rinkimuose. Buvo ir tokių atvejų, kai šias pareigas visuomenininkai gavo balsavus vos dviem ar dešimčiai gyventojų“, – neslėpė S. Kairys. Laimėdavo ne tinkamesnis kandidatas, o tas, kurio daugiau giminių ar draugų darbo dieną ateidavo į seniūniją balsuoti.

Jei Kaune pavyktų įdiegti elektroninio balsavimo sistemą, S. Kairio nuomone, tai būtų tarsi pasitikrinimas prieš būsimus savivaldos rinkimus.

Didėja įgaliojimai

Nors seniūnaičiai nėra savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai, jų, kaip bendruomenės atstovų, galios nuolat didinamos. Visi vienoje ar kitoje seniūnijoje veikiantys seniūnaičiai savo idėjas pristato per sueigas. Deja, jų nutarimai, pasak E. Jakubausko, iki šiol neretai nuguldavo merijų valdininkų stalčiuose. Tačiau nuo 2017-ųjų sausio 1 dienos įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kuriose numatyta, kad seniūnaičių sueigų nutarimus pagal kompetenciją privalės svarstyti savivaldybių tarybos arba administracijų direktoriai, o paskui raštu ir viešai pagrįsti savo priimtus sprendimus.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė „Lietuvos žinioms“ minėjo, kad tuomet, kai įstatymu pirmą kartą buvo nustatyta seniūnaičio pareigybė, savivaldybių atstovams kilo klausimas, ar visuomenininkai nedubliuos jau tuo metu veikusių bendruomenių funkcijų. Daug kas įžvelgė pavojų ir dėl to, jog naujos pareigos gali tapti dar vienu būdu reklamuoti kurios nors partijos veiklą. „Tačiau pamažu sistema skaidrėja, seniūnaičių pareigos aiškėja, o tose seniūnijose, kuriose dirba labai aktyvūs seniūnaičiai, akivaizdūs ir jų veiklos rezultatai“, – tvirtino V. Ablingienė.

E. Jakubauskas kalbėjo, kad seniūnaičių darbas tapo itin matomas prieš trejus metus, kai pradėta skirstyti Vietos bendruomenės tarybos programos lėšos. Pavyzdžiui, pastarąjį kartą visoms Vilniaus seniūnijoms teko apie 570 tūkst. eurų, Kauno – 280 tūkst. eurų, Klaipėdos – 140 tūkst. eurų, o Panevėžio ir Šiaulių – maždaug po 100 tūkst. eurų. Pinigai buvo skiriami atsižvelgiant į atitinkamoje vietovėje dirbančių žmonių skaičių. Paskui savivaldybės juos išdalijo vien įvertindamos gyventojų skaičių seniūnijoje. Už šias lėšas buvo tvarkomi parkai, statomi suoliukai, viešosiose erdvėse įrengiami treniruokliai ar prieigos neįgaliesiems, taip pat vaikų žaidimų aikštelės.

Tiesa, vėliau dėl skandalo, kilusio paaiškėjus, kad Kaune, Dainavos seniūnijoje, programos lėšos naudojamos netikslingai, minėtas finansavimas savivaldybėms nutrauktas. Tačiau šįmet seniūnaičiai Seime ir Vyriausybėje vėl išgirdo pažadų sulaukti piniginių injekcijų.

Reikalinga pagalba

Vilniuje yra 166 seniūnaitijos. Maždaug pusės jų atstovai – aktyvūs visuomenininkai, tačiau esama ir tokių, kurie tik formaliai eina seniūnaičių pareigas. Panaši situacija, pasak E. Jakubausko, susiklosčiusi visoje Lietuvoje.

„Nesvarbu, kas aktyvūs – seniūnaičiai ar seniūnas. Jei bent keli jų yra iniciatyvūs, nuveikiama daugybė darbų“, – patikino buvęs ilgametis sostinės Lazdynų seniūnas, dabar Seimo narys Algis Strelčiūnas. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininko pavaduotojas prisipažino esąs vienas iš seniūnaičių pareigybės kūrimo iniciatorių. A. Strelčiūnas pateikė parlamentui ne vieną seniūnaičių veiklai svarbią įstatymo pataisą. Jo pasiūlymu visuomenininkų kadencija pratęsta nuo 2 iki 3 metų, pradėta reikalauti, kad į seniūnaičių pareigas galėtų kandidatuoti tik toje vietovėje gyvenantys asmenys.

„Dar reikia išspręsti daug klausimų, bet pamažu aiškėja, kokia iš tiesų turėtų būti seniūnaičių veikla“, – įsitikinęs Seimo VVSK pirmininko pavaduotojas. A. Strelčiūnas sutiko, kad kai kurie seniūnai linkę viską spręsti patys. „Tačiau aš dirbau su 13 seniūnaičių, buvau juos įtraukęs ir į sprendimų, susijusių su 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio skirstymu paramai, svarstymą“, – prisiminė parlamentaras.

Menkai finansuojama veikla

Brigitos Bingelytės nuomone, seniūnaičiams skiriama nedidelė finansinė pagalba veikliausiųjų nemotyvuoja./Asmeninio albumo nuotrauka

Įstatymais nustatyta, kad savivaldybių tarybos savo biudžetuose gali numatyti lėšų seniūnaičių patirtoms būtiniausioms išlaidoms kompensuoti. „Tačiau kol kas nėra vienos nuomonės, ar taip ir turėtų būti“, – sakė Kauno seniūnaičių asociacijos pirmininkė Brigita Bingelytė.

Ji pabrėžė, kad vieni seniūnaičiai neprašo finansinės paramos, o kitiems tokia pagalba būtina. Anot B. Bingelytės, apie laiko sąnaudas nekalbama, bet patiriama ir konkrečių išlaidų, nes jiems, pavyzdžiui, reikia pinigų popieriui (dokumentams spausdinti), degalams, telefono pokalbiams. Kauno miesto savivaldybė parūpino seniūnaičiams mobiliojo ryšio SIM korteles ir už jų pokalbius telefonu sumoka.

„Pensininkai turi laiko seniūnaičių veiklai, bet neturi finansinių galimybių. Dirbantys žmonės tam aukoja savo laisvalaikį. Vis dėlto labiausiai prie šių visuomeninių pareigų prisitaiko verslo atstovai, tik daugelis jų nenori to imtis dėl biurokratinių procesų“, – pažymėjo B. Bingelytė. Anot Kauno seniūnaičių asociacijos pirmininkės, seniūnaičiams skiriama nedidelė finansinė pagalba veikliausiųjų nemotyvuoja.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"