Penktadienio vakarą pagrindinė miesto koncertų salė buvo sausakimša. Kvepalų debesys nuo kostiumuotų, elegantiškų Kauno ponių ir ponų kilo į neseniai restauruoto pastato palubes. Tik smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, dėvintis megztinį ir džinsus, kaip nerimastinga ir beveik nemateriali Filharmonijos dvasia tai vienur, tai kitur išdygdavo prieš akis.

Gyvuoja ir gausėja.

Kauniečių simfoninio orkestro pirmagarsis atsklido dar iš praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio, kompozitoriaus Juozo Indros. "Tada maestro dirigavo Kauno miesto liaudies simfoniniam orkestrui", - LŽ sakė Kauno simfoninio orkestro (KSO) direktorius Algimantas Treikauskas. Dabartinio orkestro ištakomis būtų galima laikyti ir Pažaislio festivalį. "Kurį laiką gyvavo Pažaislio festivalio orkestras, kuris tapo Kauno kamerinio orkestro pagrindu, o šis išaugo į simfoninį", - sakė kolektyvo direktorius. Nuo 2006-ųjų KSO meno vadovo pareigas einantis dirigentas Modestas Pitrėnas pasidžiaugė, kad orkestras ne tik gyvuoja, bet ir plečiasi. "Tiesiog nesuprantu, kokiu būdu jo sudėtis nuolat gausėja?" - juokėsi M.Pitrėnas.

Prokofjevo metai

Miesto orkestru KSO tapo 2004-ųjų rudenį, o pirmąjį koncertą surengė kitų metų vasarį. Tada šia dingstimi kompozitorius Giedrius Kuprevičius parašė simfoninę uvertiūrą "Orkestro gimimas". Po penkerių metų kūrinys nuskambėjo vėl - juo pradėti abu jubiliejiniai šio savaitgalio koncertai.



Nuo 2004-ųjų vyriausiuoju KSO dirigentu buvo Italijoje gyvenantis smuikininkas Pavelas Bermanas. Per pirmąją koncerto dalį jis griežė Sergejaus Prokofjevo Antrąjį koncertą smuikui ir orkestrui. "Šį kūrinį atlikau Londone, Paryžiuje, jį dar išgirs Milano publika. O rudenį ketinu įrašyti du S.Prokofjevo koncertus. Apskritai, visi šie metai man "prokofjeviški", - per koncerto pertrauką LŽ prisipažino P.Bermanas. KSO jis palygino su laivu, kuris jau nesitenkina akvatorijos vandenimis, o išeina į atvirą jūrą. "Orkestro muzikavimas pasižymi raiškiu skambesiu, ritmu, aiškia kryptimi. Kolektyvo kūrimosi tarpsnis baigėsi ir atėjo brandos metas", - tvirtino smuikininkas.

Kulminacija - R.Paulas

Per antrąją koncerto dalį į Filharmonijos virš scenos įrengtą balkoną sugužėjo nuolatinio koncertų partnerio - Kauno valstybinio choro (vadovas Petras Bingelis) dainininkai. Iš pradžių itin pakiliai ir galingai suskambo Aleksandro Borodino "Poloviečių šokiai". Gerą partnerių sambalsį atskleidė "braziliška" premjera - pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktas kompozitoriaus Heitoro Villa Loboso kūrinys "Choros Nr. 10". Klausytojai galėjo dar kartą įsitikinti choristų ir instrumentininkų menine branda. Po nedidelės pertraukėlės į scenos vidurį atriedėjus fortepijonui prasidėjo jubiliejinio koncerto kulminacija: lydimas M.Pitrėno, į dėmesio centrą žengė maestro R.Paulas. Kartu su lietuvių kolektyvais pianistas atliko fantaziją "Teatras". R.Paulo bičiulis kompozitorius Arturas Maskatas fortepijonui rašytą kūrinį aranžavo, pritaikė orkestrui ir chorui. Pasak R.Paulo, šis kūrinys skamba kino filme "Teatras", jo muzikinė tema taip pat plėtojama miuzikle "Sesuo Kerė". "Neseniai Latvijos nacionalinė opera minėjo 90-metį, o kūrinys buvo parašytas šia proga. Nežinau, ar dar kas nors be R.Paulo galėtų atlikti šį veikalą - jame tiek kompozitoriaus fantazijos! Jubiliejaus iškilmėse Rygoje M.Pitrėnas sutiko R.Paulą ir gavo jo pažadą atvykti koncertuoti į Kauną" - sakė A.Treikauskas. Drauge su Kauno publika šio opuso klausėsi ir A.Maskatas.

Maestro buvo maža

Po kūrinio maestro kreipėsi į publiką, sakydamas, jog netrukus atliks vienai dainininkei, kuri metų metus mėgina atsisveikinti su scena, bet jai niekaip nepavyksta. Žinoma, rusų estrados primadonai Alai Pugačiovai. Iš po maestro pirštų liejosi jo kurtų, šlageriais virtusių melodijų popuri. Trumputis nostalgijos seansas. Tikras šventinės nuotaikos gūsis. Tačiau jo tarsi buvo per maža, norėjosi dar.

Per šeštadienio koncertą fantaziją "Teatras" keitė garsus ir įspūdingas A.Maskato "Tango", sukurtas 2002-aisiais. Jį pamėgo ir orkestrai, ir klausytojai, laimėjo daugelį konkursų. Autorius teigė, kad kūrinį atliko net Londono ir Pitsburgo simfoniniai orkestrai.

"Man atrodo, jog tango, žinoma, daugiausia Astoro Piazzollos dėka, tapo XX amžiaus simboliu. Nervingame ir jautriame šokyje gerai atsiskleidžia epochos dvasia", - LŽ sakė svečias iš Latvijos.

Svarbiausia - publika

Po koncerto R.Paulas labai skubėjo namo, tačiau neatsisakė užkąsti ir pabendrauti su Mažojoje filharmonijos salėje surengto furšeto svečiais. "Viskas vyko taip sparčiai, kad net neturėjau laiko pasižvalgyti po Kauną. Jaučiau, kaip šiltai publika įsijautė į muziką. Tai - svarbiausia, visa kita neturi reikšmės", - sakė maestro. Lietuvoje R.Paulas teigė jau seniai bekoncertavęs. "Retai išvažiuoju iš namų. Jei ne Modestui tada duotas impulsyvus pažadas, dėl kurio vėliau gailėjausi, kažin ar būčiau apsilankęs", - prajuokino maestro.

R.Paulas džiugiai ir su nostalgija prisiminė septintąjį dešimtmetį, ansamblio "Oktava" laikus. Pasak pianisto, ji davė daug talentingų dainininkų, su kuriais buvo smagu bendradarbiauti. Dabar muzikinės abiejų tautų sąsajos šauniai mezgasi Latvijos operoje, į kurią dirbti atvyksta lietuvių dirigentai, daug jaunų dainininkų. "O mes jau senstame, viskas. Būdamas tokio amžiaus vis daugiau dėmesio imi skirti klasikinei muzikai. Štai neseniai skambinau džiazines Johanneso Sebastiano Bacho preliudų ir fugų aranžuotes. Tokia muzika palanki visokioms stilistinėms interpretacijoms, tačiau specialus išsilavinimas - būtinas", - teigė R.Paulas. Maestro prisipažino jaučiąs apmaudą, kad per ilgą muzikanto karjerą tokiai muzikai skyrė per mažai dėmesio, todėl daugiausia atlieka savo sukurtus kūrinius. "Jei skambinčiau Fredericą Chopiną, visi imtų prikaišioti: va, R.Paulas neteisingai atliko. Kai groju savo - groju kaip noriu. O muzikuoti su dideliu orkestru yra didžiulis malonumas", - sakė pianistas ir šmaikštaudamas pridėjo, kad Kauno simfoninis orkestras ėmė puikiai skambėti nuo tada, kai jo meno vadovas M.Pitrėnas pradėjo dirbti Latvijos nacionalinėje operoje.

Melodija nugali

Paklaustas, kas kompozitorių įkvepia kurti tokias gražias melodijas, R.Paulas sakė: "Labai myliu moteris. Ypač - dainininkes. Raudonplaukes. Jei rimtai - esu lyrikas, sentimentalus žmogus, mėgstu lyrišką muziką. Melodija, kuri įsimena, kuri pasiekia publiką, visuomet laimi. Kiti sako, kad tokias kurti - labai paprasta. Netiesa. Kartais pavyksta, kartais - ne visai."

Artėjant "baisiai datai" - R.Paulo 75-erių sukakčiai - kompozitorius dairosi į operą: galbūt šia proga parašysiąs vokalinį-instrumentinį veikalą.